Gera žinia artėjant vasarai: šiemet ir toliau bus tvarkomas Klaipėdos pajūris

Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) dotacijos sutartį projektui „Aplinkos pritaikymo ir aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas Baltijos jūros paplūdimių zonoje“ įgyvendinti.
Projekto tikslas – pristabdyti intensyvų Klaipėdos pajūrio rekreacinės zonos Lietuvos Baltijos jūros kranto degradavimą pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dėl klimato kaitos, Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo, paskutiniame dešimtmetyje padažnėjusių audrų, smėlio sąnašų krante ir priekrantėje mažėjimo, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvios erozijos procesais krante. Itin stipri kranto erozija pasireiškia I Melnragės pietinėje dalyje prailginus Klaipėdos uosto šiaurinį molą 2001 m. Didelę neigiamą įtaką pajūrio kraštovaizdžiui, o ypač apsauginiam jūriniu kopagūbriui daro ir poilsiautojai, kurių skaičius vasaros sezono piko metu Klaipėdos žemyno kranto rekreacinėje zonoje dažnai viršija 100 tūkst. per dieną.
2014 m. pradėto įgyvendinti projekto metu buvo parengta krantotvarkos programa Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos (atstumas palei krantą apie 5 600 m) tvarkymui. 2016 – 2020 metais intensyvus kranto degradavimas buvo stabdomas pinant žabtvores, kopas dengiant šakų klojiniais, įrengiant lentinius takus bei laiptus. Programos įgyvendinimas finansuotas AARP ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Šakų klojiniai labai pagerina eolinio smėlio akumuliaciją, o žabtvorės tiesina kopagūbrio papėdę. Padidinamos smėlio akumuliacinės galimybės, kartu mažinamas jo išpustymas, o iš to sekantis substrato stabilumas palengvina psamofilinės augalijos įsitvirtinimą. Ramių orų laikotarpyje kopagūbryje sukauptos smėlio atsargos padeda „atsistatyti“ paplūdimiams, kurie dažnai labai nukenčia po uraganinio stiprumo audrų. Sukauptas smėlis kopagūbryje – pajūrio kraštovaizdžio stabilumo garantas. Šakų klojiniai bei augalija nėra patogi žmonių poilsiui, tad taip reguliuojami žmonių srautai intensyviausiai naudojamuose plotuose.
Remiantis pasauline ir Lietuvos krantotvarkos praktika kranto tvarkymo ir priežiūros darbai, siekiant išsaugoti kranto kraštovaizdį, nėra vienkartinis aktas, būtina kasmetinė kopagūbrio priežiūra visoje Klaipėdos miesto žemyno pajūrio rekreacinėje zonoje. 2021 metais projekto įgyvendinimo metu numatoma sutvirtinti apsauginį paplūdimio kopagūbrį Girulių, II Melnragės ir I Melnragės rekreacinių zonų kranto ruožuose (viso 5 600 m) nupinant 2 300 m žabtvorių ir suklojant 8 250 m2 šakų klojinių. Projekto vertė – 63 425 Eur, iš jų AARP lėšos – 30 000 Eur.
 

Dalintis socialiniuose tinkluose