Pasibaigus 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpiui, stipriai pasikeitė šalies veidas atliekų tvarkymo ir taršos mažinimo sektoriuje. Per projektų įgyvendinimo laikotarpį buvo panaudota daugiau nei 364 mln. eurų lėšų tam, kad gyventume švaresnėje ir aplinkai draugiškesnėje šalyje. Didžioji dalis šių lėšų yra ES fondų, tačiau prie projektų įgyvendinimo prisideda ir Lietuvos Respublika, ir pareiškėjas.
Sukurta atliekų tvarkymo sistema
Siekiant Lietuvoje sukurti šiuolaikišką atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiktų ES aplinkosaugos reikalavimus, 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu buvo sukurta priemonė „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Pagal šią priemonę projektų įgyvendinimui planuojama panaudoti kiek daugiau nei 227,06 mln. eurų lėšų.
„Pagal šią priemonę buvo skatinami ir remiami projektai, susiję su senų sąvartynų uždarymu, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių, pavojingų atliekų sąvartyno įrengimu, taip pat komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, – vardina Taršos mažinimo projektų skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Papievienė.
D. Papievienė džiaugiasi, jog projektų rezultatai viršijo lūkesčius. Vietoj numatytų ir planuotų šalyje įrengti 33 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, išdygo kone dvigubai daugiau – 53. Daugiau įrengta ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių – vietoj numatytų įrengti 34, įrengta 41. Be to, visoje šalyje uždarytas ar sutvarkytas net 341 sąvartynas ir šiukšlynas.
Jau pasibaigusiu programavimo laikotarpiu buvo pasirašyta 10 sutarčių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektams įgyvendinti. „Šiandien visuose projektuose numatyti statybos darbai yra sėkmingai užbaigti. Galime pasigirti visiškai užbaigtu projektu Tauragės regione, taip pat Klaipėdos regionui skirtu projektu, kuriam jau gautas statybos užbaigimo aktas“ – pirmuosius įvardina D. Papievienė.
Sėkmės istorija: Tauragės regiono atvejis
APVA darbuotojai, kaip vieną iš didžiausią pažangą padariusių pirmųjų regionų, įvardija Tauragės regioną, kur įgyvendintos projekto veiklos stipriai prisidėjo prie biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo populiarumo. Individualių valdų savininkams Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šilutės rajonų savivaldybėse buvo išdalintos žaliųjų atliekų kompostavimo dėžės, taip pat atskiro surinkimo konteineriai, skirti plastikui / popieriui, stiklui bei žaliosioms atliekoms.
„Atliekų surinkimo konteinerius išdalinti padėjo mišrių komunalinių atliekų vežėjai, kurie konteinerius išdalino visiems numatytiems privačių valdų savininkams. Regione šių konteinerių negavo tik apie 10 proc. valdų savininkų – tai vienkiemiai, prie kurių negali privažiuoti konteinerius aptarnaujantis transportas“, – sako Taršos mažinimo projektų skyriaus vyr. specialistas Konstantinas Strazdauskas.
Iš viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu regiono gyventojams išdalinti 21 853 antrinių žaliavų konteineriai, 19 632 konteineriai stiklui, 5 875 konteineriai žaliosios atliekoms ir 384 kompostavimo dėžės. Projekto vertė – kiek daugiau nei 1,95 mln. eurų, iš kurių 1,66 mln. eurų buvo gauti iš ES fondų.
„Nors dar anksti kalbėti apie tikslius skaičius ir kiekius, kiek į šiuos konteinerius bus išrūšiuota bei surinkta žaliavų, tačiau žmonės šį projektą priėmė palankiai, džiaugiasi atsiradusia galimybe patogiau rūšiuoti atliekas. Projekto metu taip pat siekėme edukuoti visuomenę. Buvo parengti ir regiono televizijoje ištransliuoti 8 reportažai apie kompostavimo naudą, komposto gamybą, atliekų rūšiavimą“, – prisimena K. Strazdauskas.
Projekto metu Tauragės regiono sąvartyno teritorijoje buvo įrengta biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė su filtrato kaupimo rezervuaru. Į šią aikštelę pristatomosiš mišrių komunalinių atliekų srauto išskirtos biologiškai skaidžios atliekos, jas apdorojus bus gaunamas stabilatas, kuris naudojamas sąvartyno atliekų kaupo perdengimui. Gyventojams išdalintais žaliųjų atliekų konteineriais surinktos žaliosios atliekos vežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kuriose pagaminamas kompostas.Tai leidžia sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, taip pat net 50 proc. padidinti biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą.
BSA aikštelė su asfalto danga Tauragėje
Pagerinta dumblo tvarkymo infrastruktūra
Priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ skirta modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Viena iš jos remiamų veiklų yra dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas. Pagal šią Taršos mažinimo projektų skyriaus administruojamą veiklą buvo įgyvendinamas 21 projektas. Jų išlaidų suma sudaro kiek daugiau nei 137,2 mln. eurų lėšų.
Išvalomų nuotekų kiekis didėja, proporcingai daugėja ir nusausinto nuotekų dumblo. Kad susitvarkytume su šia problema, nepažeisdami aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, buvo svarbu gerinti ir kurti naują infrastruktūrą. Modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai užtikrina kokybišką dumblo perdirbimą, o netoliese gyvenančius žmones apsaugo nuo nemalonaus kvapo.
Iš suplanuotų 23 dumblo apdorojimo įrenginių infrastruktūros projektų pasirašytas 21, o įgyvendinta 19. Du projektai buvo nutraukti, tačiau planuojami finansuoti 2014–2020 m. programavimo periodu.
Įgyvendinant projektus buvo įrenginėjami pūdymo–džiovinimo, tik džiovinimo įrenginiai, kompostavimo aikštelės. Dalyje vietovių pagal projektus pastatytų įrenginių dumblą paverčia bekvapėmis biokuro granulėmis, kurios panaudojamos kaip mineralinė trąša žemės ūkyje, šilumos bei elektros energijos gamybai, sąvartynų tvarkymui, pažeistų teritorijų atstatymui, miško sodinimui ir kt. Likusiose dumblas yra tiesiog kompostuojamas.
Sėkmės istorija: dumblo apdorojimo įrenginių statyba Šiauliuose
Šiaulių regionas buvo vienas iš šalies regionų, susidūrusių su nuotekų dumblo tvarkymo problema. Plečiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, didėjo ir susidarančio nuotekų dumblo kiekis. Dumblo problemai spręsti Šiaulių miesto nuotekų valykloje buvo pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai.
Naujieji įrenginiai, kurie leidžia dumblą džiovinti ir pūdyti, o pastarąjį dumblą sausinti, taip pat įrengta kombinuota šilumos ir elektros energijos jėgainė padėjo gerokai sumažinti susidarančio dumblo kiekį, jį nukenksminti, stabilizuoti, o apdorojant dar ir išgauti energijos. Tai miestui, regionui ir jo gyventojams, aplinkai didelis pliusas.
Įrenginiuose perdirbamas nuotekų dumblas, susidaręs ne tik Šiaulių miesto nuotekų valykloje, bet ir atvežtas iš regiono nuotekų valyklų (Joniškio, Baisiogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio). Per metus, skaičiuojant pagal sausas medžiagas, planuojama perdirbti apie 5900 tonų nuotekų dumblo ir pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros bei tiek pat šiluminės energijos.
Dumblo apdorojimo įrenginių statyba Šiauliuose
