Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.). Tai leidžia tikėtis, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, kad bus įvykdyta Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano numatyta užduotis iki 2016-ųjų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų.
Patirtis rodo, kad kuo geriau gyventojai aprūpinami antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo konteineriais, tuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į sąvartynus. Aplinkos ministerija skiria nemažai lėšų iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos tokiems konteineriams pirkti ir juos paskirsto savivaldybėms. 2006-2011 metais buvo įsigyta ir išdalyta 19,7 tūkst. vadinamųjų „varpelių“ – antrinių žaliavų surinkimo konteinerių. Tam skirta daugiau kaip 20 mln. litų. 2011 metais tokių konteinerių aikštelėms (388) įrengti ministerija skyrė apie vieną milijoną litų.
Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra plėtojama ne tik daugiabučių namų rajonuose, bet ir individualių gyvenamųjų namų kvartaluose. Šiems kvartalams ministerija 2011-2014 metais nupirko per 262 tūkst. konteinerių už daugiau negu 21 mln. litų.
Reikiama antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų infrastruktūra, Daliaus Krinicko žodžiais, – dar tik pusė darbo. Daug kas priklauso nuo visuomenės požiūrio į rūšiavimą, jos ekologinės savivokos. Todėl siekiama kuo plačiau informuoti žmones, kaip svarbu mūsų aplinkos sveikatai, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos, kad rūšiavimas nedidina atliekų tvarkymo paslaugų kainos, o tik gali ją mažinti.
AM inf.
grynas.delfi.lt nuotr.
