Tikriausiai daugelis iš mūsų nori gyventi gražioje, švarioje aplinkoje. Todėl nuolatos tvarkomės. Bet net nesusimąstome, kad kiekvienas kasdien išmetame apie 1 kg šiukšlių. Taigi, kasmet į sąvartynus išvežama maždaug 3 mln. tonų atliekų. Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 900 metų. Todėl atliekų kiekis grėsmingai didėja. Norint išvengti katastrofos, būtina rūšiuoti ir perdirbti atliekas. Rūšiuodami išsaugosime sveiką aplinką, sutaupysime gamtos išteklių bei sukaupsime antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui.
Atsižvelgdama į iškilusią grėsmę gamtai ir įvertinusi rūšiavimo bei perdirbimo naudą, bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pastatė naują atliekų perdirbimo gamyklą Jėrubaičių sąvartyne. Įmonė taip pat aktyviai skatino atliekų rūšiavimą, stengėsi žmonėms suteikti kuo daugiau informacijos apie naują gamyklą ir jos veiklą, bet liko ir tų, kurie dar nieko negirdėjo arba žinių gavo nepakankamai.
Apie modernius įrenginius bei jų veikimo principus pasakoja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ projektų vadovas Stasys Steponavičius.
Kada ir kaip buvo pradėta statyti atliekų perdirbimo gamykla Jėrubaičiuose?
2013 metų liepos 12 dieną Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC), trečiasis tarp tokių įmonių šalyje, su rangovais pasirašė sutartį dėl mechaninio bei biologinio apdorojimo įrenginių su anaerobiniu pūdymu (MBA) statybos projekto įgyvendinimo. Modernaus atliekų perdirbimo įrenginio statybos buvo baigtos 2015 metų lapkričio 30 dieną.
Projektas „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendintas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“. Projektą įgyvendino UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Kokia yra mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) projekto paskirtis?
Projekto paskirtis – tinkamai išrūšiuoti mišrias komunalines atliekas, o pagrindinis įrenginių tikslas – atskirti ir sutvarkyti bioskaidžią dalį.
Kokie įrenginiai yra gamykloje ir kaip jie padeda atlikti numatytus darbus?
Technologiniu požiūriu, mechaninio bei biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai susideda iš 3 dalių: mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo ir energijos gamybos. Visi šie įrenginiai atkeliavo iš Vokietijos ir Olandijos, todėl yra kokybiški ir ilgaamžiai.
Mechaninio – biologinio apdorojimo pastate atliekos iš viso regiono keliauja į priėmimo patalpas, kuriose, atskyrus stambiagabarites atliekas, jos teleskopiniu krautuvu kraunamos į dozatorių – maišelių plėšytuvą. Sunkesioji atliekų dalis, atskirta pirminio srauto separatoriumi, toliau žvaigždiniu seperatoriumi atskiriama į bioskaidžią ir inertinę frakcijas. Likusi frakcija keliauja į oro srauto separatorių, kur lengvesnioji didesnių gabaritų atliekų dalis nukreipiama į rankinę rūšiavimo kabiną, o mažesnių gabaritų dalis – į optinį separatorių. Rankinio rūšiavimo linijoje atrenkamas metalas, plastikas, popierius, tekstilė bei deginti skirta medžiaga.
Optinis separatorius – automatinis įrenginys, kuriame suspaustu oru ir infraraudonaisiais spinduliais atskiriama lengvoji frakcija (pvz., aliuminis). O visa likusioji masė, susmulkinta smulkintuvu, transportuojama į kieto atgauto kuro sandėlį. Iš šio sandėlio, sukaupus atitinkamą kiekį, vežama deginti į Klaipėdoje esančią „Fortum“ termofikacinę jėgainę. Atliekos, turinčios metalo, atskiriamos magnetais, esančiais 3 rūšiavimo vietose.
Atskirta biomasė keliauja į biotunelius (jų pastatyta 15 vnt, tapla po 320 t). Ten prasideda sudėtingi hidrolizės procesai, kurių metu išgaunamos biodujos.
Sukauptos biodujos laikomos talpykose, iš kurių keliauja į kogeneracinę jėgainę, kur biodujos sudeginamos, vėliau pagaminama šiluma ir elektra.
Kur naudojama išgauta šiluma ir elektra?
Šiluma naudojama technologiniame procese ir patalpoms šildyti. Elektra naudojama vidaus poreikiams, o likutis bus parduodamas AB Elektros skirstymo operatoriui (ESO).
Ar atliekos bus deginamos?
Ne, deginimo proceso nebus. Didžiausia pasiekiama temperatūra biologinio apdorojimo metu – 75 C.
Išsiaiškinus MBA gamyklos paskirtį ir veiklą, yra svarbu sužinoti, ar Telšių regiono atliekos jau perdirbamos ir kokiu mastu vyksta šis procesas. Į šiuos klausimus atsakė bendrovės eksploatacijos vedėjas Algirdas Vaitkus.
Ar Telšių regiono atliekos jau gabenamos į MBA gamyklą?
Į MBA įrenginius atliekos vežamos nuo 2015-12-01.
Kaip jos patenka į MBA?
Mišrios komunalinės atliekos surenkamos iš viso Telšių regiono – Mažeikių rajono, Telšių rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių – ir pristatomos į MBA įrenginius atliekų vežėjų – UAB „Valda“, UAB „Telšių keliai“, UAB Mažeikių komunalinis ūkis.
Kiek atliekų į MBA pateko nuo gruodžio mėnesio?
Nuo 2015-12-01 iki 2016-02-01 buvo pristatyta 5 130 t mišrių komunalinių atliekų.
Kiek jų buvo išrūšiuota ir kiek po apdorojimo pateko į sąvartyną?
Visos atliekos buvo išrūšiuotos: deginti išvežta 1 774 t, gauta daugiau kaip 81 t pakuočių atliekų, išrūšiuota biologiškai skaidžių atliekų 2 446 t. Sąvartyne pašalinta tik 722 t.
Kaip šie skaičiai skiriasi nuo ankstesnių?
Ankščiau visos mišrios komunalinės atliekos buvo šalinamos sąvartyne, o pradėjus eksploatuoti MBA įrenginius, per 2 mėn. eksploatavimo laikotarpį pašalinta tik 722 t – 14 proc.
Kokią naudą Jūs, kaip sąvartyno eksploatacijos vedėjas, įžvelgiate pastačius naują MBA gamyklą?
Pastačius MBA įrenginius ir pradėjus juos eksploatuoti, bus įgyvendintos užduotys, nustatytos teisės aktuose komunalinėms atliekoms apdoroti, bus sumažintas atliekų patekimas į sąvartyną, sumažintas sąvartyno daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, o bioskaidžios atliekos sutvarkomos išgaunant energiją. Tai didelis žingsnis link šiuolaikiško, modernaus atliekų tvarkymo ir visų mūsų švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Akivaizdu, jog gamtai nauda didžiulė, jos tarša žymiai sumažėjo, tik maža dalis šiukšlių patenka į sąvartyną, visa kita – perdirbama.
Kokia nauda iš naujai pastatytos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklos rajonų gyventojams?
Kadangi į sąvartyną pateks ne daugiau 30 proc. visų komunalinių atliekų, pailgės sąvartyno eksploatacijos laikas. Tobulinant atliekų tvarkymo technologijas ir pasikeitus gyventojų požiūriui į atliekų rūšiavimą, sieksime tikslo – atliekas tvarkyti be sąvartyno (sąvartyno įrengimui ir eksploatacijai reikalingos didelės piniginės sąnaudos ir daroma didelė tarša gamtai).
Kokios įtakos turės gamyklos pastatymas mokesčių mokėtojams? Ar keisis mokestis už šiukšlių surinkimą?
Pradėjus eksploatuoti gamyklą, kurioje atliekos apdorojamos mechaniškai ir biologiškai, komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymas pabrango 55 proc. Gyventojams rinkliavos dydis priklauso nuo atliekų surinkimo (vežimo) kainos, nerūšiuotų atliekų kiekio, MBA įrenginiuose sutvarkytų atliekų kiekio ir į sąvartyną patenkančių nerūšiuotų atliekų kiekio. 2016 m. – individualių namų gyventojai pradės pakuočių atliekas rūšiuoti į konteinerius – įsigalioja užstato sistema, parengsime dvinarės rinkliavos taisykles, bus parinkti nauji atliekų vežėjai, sumažės komunalinių atliekų išvežimo dažnis, įvestas valstybinis taršos mokestis – visą tai įvertinus, mokestis už atliekų tvarkymą keisis 2017 m. Šiais metais rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą gyventojams nekils.
Ar rūšiuojantys rajonų gyventojai gali tikėtis už šiukšlių išvežimą mokėti mažiau?
Rūšiuodami atliekas, gyventojai mažins gamtos taršą ir mažins komunalinių atliekų tvarkymo kaštų pabrangimą. Tačiau rūšiuojantys atliekas gyventojai nemokės mažiau, nes pabrango komunalinių atliekų tvarkymo kaštai.
Išgirdus atsakymus, galima daryti išvadą, jog naujas MBA projektas, kurį įgyvendino bendrovė, turės teigiamos įtakos ne tik aplinkai, bet ir žmonių gyvenimo kokybei.
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ inf. ir www.plunge.lt nuotr.
