Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 88 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 96 str. 2 d. numato, jog „Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams“. Tai reiškia, kad VPĮ ir PĮ įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę ir tvarką, jei tokie atsiskaitymai yra galimi pagal sutarties pobūdį. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tokios galimybės nėra tik tais atvejais, kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėju dalyvavimas. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai privalo iš anksto pirkimo dokumentuose tai nusistatyti.
Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo informuoti žinomus subtiekėjus apie tokią pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą tiesioginio atsiskaitymo galimybę. Jei kiti subtiekėjai paaiškėja vėliau – ši informacija jiems pateikiama per 3 darbo dienas nuo informacijos apie naujo subtiekėjo pasitelkimą iš tiekėjo gavimo dienos.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatyta tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo sus subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
Informacija parengta 2019-11-22
