Žvelgiant iš toliau, APVA inicijuota ekspozicija sostinės Vinco Kudirkos aikštėje atrodo tiesiog estetiškas minimalistinis projektas. Tačiau priėjęs arčiau pamatai provokuojančius klausimus ir juos iliustruojančius eksponatus, verčiančius susimąstyti dėl aplinkos atžvilgiu neatsakingos elgsenos.
APVA Vandentvarkos projektų skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas aiškino, kad kiekviena meninė instaliacija pristato po vieną problemą. „Nors pagal ją galima įsivaizduoti kaimo vietovėje esantį šulinį, programos lėšos naudojamos daug plačiau, ir tai pajunta visos Lietuvos gyventojai“, – sakė jis. Kas yra padaryta ir bus daroma už ES fondų investicijas? 2007–2013 metais įrengta apie 1700 km vandens tiekimo ir apie 2500 km nuotekų surinkimo bei transportavimo tinklų, pastatyta arba atnaujinta 110 įvairaus dydžio miestų ir miestelių nuotekų valymo įrenginių, 15 miestų ir miestelių vandens gerinimo įrenginių, apie 70 000 gyventojų iš 344 miestų ar miestelių pradėjo naudotis centralizuotu vandens tiekimu, apie 100 000 gyventojų – nuotekų surinkimu. Daug darbų numatyta 2014–2020 metais – apie numatomus darbus galima sužinoti apžiūrint ekspoziciją. „Naujoje programoje didelė dalis investicijų bus skiriama esamų vamzdynų rekonstrukcijai“, – tai tik vienas iš didelių būsimų darbų, minėtas V. Stašausko.
Pastaruoju metu ES vis didesnį dėmesį skiria oro taršos problemoms. APVA Taršos mažinimo projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas sakė, kad instaliacija su neaiškia medžiaga mėgintuvėlyje siekiama parodyti, kiek per gyvenimą gali prisikaupti kenksmingų medžiagų. „Didžiąja dalimi kietųjų dalelių atsiradimą lemia žmogaus elgsena, – tvirtino jis. – Žiemos laikotarpiu tarša labai priklauso nuo to, kuo kūrenama, kaip dažnai, kokia krosnis. Priklauso ir nuo transporto – koks jis, kiek dažnai juo važiuojama, kiek renkamasi naudotis kitomis priemonėmis.“
V. Vrubliausko teigimu, kad kietųjų dalelių ore būtų mažiau, siekiama prisidėti savivaldybėms perkant gatvių valymo įrangą. Taip pat padėti investuoti į tyrimus ir metodikas, rengiant oro kokybės gerinimo planus. Apie tai galima sužinoti ir iš ekspozicijos: 2014–2020 metais bus įsigyjama gatvių valymo įranga bei parengiami didžiųjų savivaldybių aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai, taip pat intensyviai informuojami gyventojai apie galimybes prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Beje, pasak V. Vrubliausko, Lietuvos sostinė yra tarp švariausių Europos miestų. Tačiau tebėra problema, kad net centre yra senos statybos namų, kurie šildomi, naudojant kietąjį kurą.
APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas sakė, kad Agentūra administruoja projektus, kurie skatina žmones susipažinti su namų renovacijos procesu ir į jį įsijungti. „Jiems ant lėkštutės padedama viskas, pradedant investiciniais projektais, kad žmonės suprastų naudą“, – teigė jis.
Kas yra padaryta ir bus daroma už ES fondų investicijas? 2007–2013 metais skatinant daugiabučių namų modernizavimą buvo parengti 2486 daugiabučių namų investicijų planai, vykdyta aktyvi viešinimo kampanija spaudoje, internete, televizijos ir radijo laidose, suorganizuota 60 seminarų gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms, įgyvendintos 32 skatinimo iniciatyvos ir paskatinta 617 000 potencialių paramos gavėjų – renovuotinų daugiabučių butų savininkų. O 2014–2020 metais siekiant ir toliau skatinti daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą, bus informuojami, mokomi bei konsultuojami gyventojai, ugdant jų sąmoningumą. Planuojama, kad 2018 metų pabaigoje daugiabučių namų modernizavimui pritarianti gyventojų dalis išaugs iki 51 proc.
Paroda „Ką gali padaryti tu?“ Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje veiks iki spalio 16 dienos.
Remtasi lzinios.lt portalo inf. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.
