Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pernai baigė įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“.
Investavus apie 18 milijonų litų (daugiau kaip 5,2 mln. eurų), Klaipėdos regione įrengtos 10 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių ir 7 kompostavimo aikštelės.
Šilutės rajone tokia aikštelė veikia Šilutės seniūnijos Rumšų kaime. Ji įrengta rekultivavus anksčiau čia buvusį sąvartyną.
Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ buvo vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Darbus finansavo 2007-2013 metų finansinės paramos laikotarpio Europos Sąjungos Sanglaudos fondas (apie 15 mln. litų), valstybės biudžetas (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC (daugiau kaip 3 mln. litų).
Į didelių gabaritų aikšteles gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir kita. Į kompostavimo aikšteles gyventojai ir rajono įmonės gali pristatyti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos atstovai, aplankę Rumšų sąvartyną, domėjosi šio atliekų surinkimo punkto veiklos apimtimis ir galimybe sumažinti bendrą rajono atliekų srautą, kuris išvežamas į Dumpių sąvartyną ir už kurį renkama rinkliava. Didžiausia problema, kodėl žmonės mažai naudojasi šia aištele – daugelis dar nežino apie tokią galimybę.
Todėl Šilutės rajone imtasi iniciatyvos plačiau paskleisti informaciją gyventojams, kaip jie gali atsikratyti stambių atliekų, neteršdami aplinkos, nekraudami jų prie buitinių atliekų ir tuo pačiu mažindami į regioninį Dumpių sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Už pastarąsias renkamas mokestis, o už atliekų pristatymą į Rumšų aikštelę niekam mokėti nereikia.
Į Rumšų sąvartyną visi gyventojai gali pristatyti stambiagabarites išrūšiuotas atliekas iki 250 kg, nemokamai gali atvežti ir po 5 padangas. Už rūšiuotas atliekas nereikia mokėti nei jas atvežusiam žmogui, nei Savivaldybei.
Rekultivuotas Rumšų sąvartynas su tvarkinga asfaltuota rūšiuotų stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštele paprastam pakeleiviui visai neatrodo panašus į sąvartyną. Iki rekultivavimo sukauptos atliekos dailiai apželdintos žole, pustuštė aikštelė labiau primena slidinėjimo kalnagūbrį, laukiantį žiemos.
Tokių spėlionių gali susigalvoti bet kas, kas nežino, kad čia prieš dešimtmetį buvo baisios būklės atliekų sąvartynas, o dabar jis sutvarkytas už Europos Sąjungos lėšas.
Rumšų aikštelės vadybininkas Giedrius Dragūnas rodo surinktą „turtą“: konteinerius su statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, metalo laužo, baldų liekanų konteineriais.
Rekultivuotame sąvartyne yra ir pavojingų atliekų saugykla. Tik tokių pavojingų medžiagų kaip rūgštys, gyvsidabris ir kitokių konteineriai dar tušti.
Pasak G.Dragūno, per dieną jis sulaukia apie 20-30 skambučių – žmonės klausia, ar gali atvežti atliekas. Tačiau dažniausiai atliekas atveža tik iki 10-ies žmonių, kurie skambino į aikštelę. G.Dragūnas pasakojo, kad dažnai jam tenka pyktis su žmonėmis, kurie į Rumšų aikštelę atveža asbestinės stogo dangos liekanas – tokių medžiagų jis priimti negali.
Tačiau ir tie, kas atveš neišrūšiuotas atliekas, nebus išvaryti, išrūšiuoti jas galima ir čia pat aikštelėje.
Pasak vadybininko, šilutiškiai kasmet į atliekų rūšiavimą žvelgia vis atsakingiau, tokią nuomonę jis susidarė palyginęs į aikštelę atgabentų pernai balandį ir šiemet tą patį mėnesį atliekų kiekį: šiemetinis – net 10 tonų didesnis.
Pasirodo ir labai atokių rajono gyvenviečių – Bikavėnų, Švėkšnos ir kitų – gyventojai yra savosios šalies gamtos švaros „sirgaliai“ – nepatingi važiuoti iki Rumšų tam, kad sodyboje susikaupusių atliekų atsikratytų šiuolaikiškai. Pasak G.Dragūno, pasitaikė, kad žmogus atvežė vos vieną automobilio padangą, nors yra ir tokių, kurie ir visą priekabėlę atgabena.
„Kuo daugiau žmonių atvažiuos į aikštelę, tuo švaresnė bus mūsų šalelė“, – tokia yra G.Dragūno nuostata.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šiuo metu įgyvendina dar vieną Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“, kurio tikslas – išplėsti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą Klaipėdos regione, kad būtų vykdomos Europos Sąjungos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys bei norint įgyvendinti Lietuvos Respublikos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane nustatytus reikalavimus.
Įgyvendinant projektą, regioninio sąvartyno teritorijoje, Dumpių kaime, statoma atliekų mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) gamykla, kurios paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines perdirbti tinkamas žaliavas: metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą bei kitas vertingas medžiagas.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 12 milijonų eurų. Iš ES struktūrinių fondų jam skirta 8,9 mln. eurų.
Dabar Dumpiuose atliekas rankomis rūšiuoja dešimt vadinamųjų šiukšlyno žmonių, kai kuriems jų buvo sutvarkyti dokumentai, jie uždirba didesnę nei minimalią algą. „Tačiau procesas primityvus, nespartus. Šiemet pradėjus veikti gamyklai, darbas bus mechanizuotas ir efektyvesnis“, – prognozuoja KRATC vadovybė.
Numatoma projekto įgyvendinimo pabaiga – 2015 m. rugsėjo 30 diena.
Remiantis www.silutesnaujienos.lt inf. ir nuotr.
Rumšų didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelės vadybininkas G.Dragūnas sako, kad Šilutės rajono gyventojai čia pristato vis daugiau atliekų ir stengiasi neteršti aplinkos.
