Administruojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus nuo 2014-09-01 iki 2015-01-31 Aplinkos projektų valdymo agentūroje buvo atlikti 25 pažeidimų tyrimai, iš kurių 13 atvejų buvo nustatyti pažeidimai.
Siekiant atkreipti projektų vykdytojų ir pareiškėjų dėmesį ir padėti ateityje išvengti panašių klaidų, žemiau pateikiame pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius ir nuorodas į teisės aktų ar sutarčių nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, norint ateityje panašių klaidų išvengti:
1) Netinkamas pirkimo būdas
Perkančioji organizacija, pasirinkdama planuojamo viešojo pirkimo būdą, turi atsižvelgti į planuojamą pirkimo vertę bei turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. bei Viešųjų pirkimu tarnybos direktoriaus 2003-02-26 isakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (10 ir 12 p.). Minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją skaičiuojant pirkimo vertę įvertinti visus įstaigoje planuojamus vykdyti darbų pirkimus dėl to paties objekto arba visus pirkimus, kuriais perkamos panašios prekės ar paslaugos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad norint teisėtai pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo numatytomis išimtimis, kurios leidžia daliai pirkimo dalių pasirinkti paprastesnį pirkimo būdą, būtina tenkinti atitinkamoje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje įtvirtintas sąlygas : Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 14 d. numatyta galimybė neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. numatyta, kad gali būti atliekami mažos vertės pirkimai, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 200 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. Lt.
2) Netinkamos papildomų darbų išlaidos nevykdant atskiro pirkimo, rangos sutartyje nesant aiškių ir tikslių papildomų darbų įsigijimo sąlygų, tvarkos ir kainodaros ar nesilaikant sutartyje įtvirtintos papildomų darbų įsigijimo tvarkos
Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. numato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, ir kai tokiam sutarties keitimui gautas Viešųjų pirkimu tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43, 6 p. numatyta, kad sutarties vykdymo sąlygų koregavimas sutartyje numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo. Tačiau, tam, kad būtų galima atlikti pakeitimus ir tai nebūtų laikoma Rangos sutarties pakeitimu, būtina, kad sutartyje būtų tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta sutarties atitinkamų sąlygų pakeitimo galimybė pakeitimų tvarka, kainodara ir pagrindai, kuriems esant atitinkama sąlyga gali būti keičiama.
3) Pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai
Pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos nustato nepagrįstai aukštus kvalifikacinius reikalavimus. Pabrėžiame, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti aiškūs, tikslūs, pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir negali dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijos. Rekomenduojami kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-03-30 įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose ir Agentūros privalomuosiuose reikalavimuose pirkimo dokumentams, kurie skelbiami Agentūros internetiniame puslapyje. >>>
4) Atliktų darbų aktuose nurodyti ir apmokėti darbų kiekiai nebuvo faktiškai atlikti
Atkreipiame dėmesį, kad tokiais atvejais netinkamomis pripažįstamos ne tik dalis rangos sutarties išlaidų, bet ir techninės priežiūros sutarties išlaidų dėl netinkamo inžinieriaus pareigų vykdymo. Primename, kad pagal Agentūros parengtas techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarčių standartines sąlygas statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti ir kiekvieną darbo dieną tvirtinti rangovo registravimo žurnalus ir darbų įrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra” 33.22 p., statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), privalo patikrinti ir patvirtinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškuosius. Todėl raginame užsakovus imtis visų techninės priežiūros sutartyse bei teisės aktuose numatytų priemonių, skirtų užtikrinti tinkamą techninių prižiūrėtojų pareigų atlikimą.
Pažeidimų tyrimo ir finansinių korekcijų nustatymo tvarka
Įtariami pažeidimai, susiję su 2007-2013 m. finansavimo laikotarpio projektais, tiriami ir nustatomi vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ >>> 73-89 punktais, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ >>> 193 – 199¹ punktais ir Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“>>>.
Nustatant pažeidimus, susijusius su pirkimais, kuriems taikomas ar iš dalies taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. k. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (toliau – Gairės) >>>.
Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 8 priede Finansinių korekcijų taikymo apraše yra detalizuota Gairėse nustatytų finansinių korekcijų taikymo tvarka ir įtvirtintos aplinkybės bei kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant finansinės pataisos dydį tais atvejais, kai Gairės už tam tikro pobūdžio pažeidimus numato kelis galimus finansinių pataisų dydžius. Tokiais atvejais reikšmingos yra šios aplinkybės:
1) ar pirkimas nekelia tarptautinio susidomėjimo (išskyrus tarptautinį pirkimą) (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar panašiuose pirkimuose (vadovaujantis turima analogiškų projektų informacija) tokie ūkio subjektai dalyvavo, ir kt.);
2) ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos bet kuriam potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.);
3) ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmestų pasiūlymų;
4) kitas, atsižvelgiantį pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, laikantis proporcingumo principo sprendimą dėl nustatyto pažeidimo priimančios institucijos nustatytas aplinkybes (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).
