Dėl viešojo pirkimo būdo pagrįstumo

Prašome perkančiųjų organizacijų itin atsakingai apsvarstyti viešojo pirkimo būdo pagrįstumą ir pasirinkti tą pirkimo būdą, kuris užtikrintų didžiausią tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų naudojimą. Agentūra išanalizavusi jos prižiūrimų projektų apimtyje vykdytų ribotų konkursų medžiagą pastebėjo, kad pasirinkus riboto konkurso pirkimo būdą padidėja nepagrįsto konkurencijos ribojimo ir (arba) tiekėjų diskriminavimo rizika. Todėl, atsižvelgdami į Agentūros administruojamų projektų apimtyje vykdomų darbų ir atitinkamos rinkos specifiką bei vidutinį konkursų dalyvių skaičių, nerekomenduojame rinktis riboto konkurso būdo.


Kaip parodė Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta analizė, Lietuvoje vykdomiems viešiesiems pirkimams paprastai būdinga nedidelė tiekėjų konkurencija, todėl ribotus konkursus rekomenduojame vykdyti tik itin pagrįstais atvejais, kai perkančioji organizacija tikisi sulaukti itin didelio pasiūlymo skaičiaus – daugiau nei 15 pasiūlymų.


Jei perkančioji organizacija vis tik nuspręstų, kad riboto konkurso pirkimo būdas yra vienintelė galima alternatyva, siekiant nusipirkti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų, prekių ar paslaugų, užtikrinant realią tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų naudojimą, kviesti pateikti pasiūlymus rekomenduojame ne mažiau nei 10 kvalifikacinės atrankos metu atrinktų tiekėjų.


Taip pat primename, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 2 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, kurių privalo laikytis visos perkančiosios organizacijos, nustatydamos kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką:


1. turi būti užtikrinta reali konkurencija (Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiekėjų konkurenciją bet kokiu atveju eliminuoja tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir leidžia tiekėjams varžytis tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1, Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516));


2. kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;


3. kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 35–38 straipsnių pagrindu.


Be to, nustatant konkurso sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras visais atvejais turi būti laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtintų principų ir pirkimo tikslo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijai nustatomi tik tiekėjų ekonominės, finansinės būklės bei techninių ar profesinių pajėgumų pagrindu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla C-360/89, Commission v Italy [1992] ECR I-3401).

www.aisp.upenn.edu nuotr. 

Dalintis socialiniuose tinkluose