Vyriausybė imasi griežtinti verslo atsakomybę už aplinkos taršą. Jau nuo šių metų pradžios mokestis už oro taršos toną ne metaniniais lakiaisiais organiniais junginiais (NMLOJ) pakilo 40 kartų. Numatoma, kad iki 2023 m. šis taršos mokestis augs dar kelis kartus.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA), įgyvendinančios oro apsaugos programą, Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas ragina įmones, kurių veikloje išsiskiria lakieji organiniai junginiai suskubti ir pasinaudoti galimybe gauti subsidiją įrenginių atnaujinimui.
Gerėjanti situacija
Nors Lietuva pagal aplinkos oro kokybę priskirtina prie švariausių Europos šalių, aplinkos oro būklė ir jos pokyčiai rodo, kad yra opių problemų.
Nacionalinėje išmestų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos ataskaitoje nurodoma, kad 2019 m. išmestas NMLOJ kiekis buvo 37,8 tūkst. tonų, t.y. 2,6 proc. daugiau nei 2018 m. ir 20,6 proc. mažiau nei 2005 m. Daugiausia NMLOJ išskyrė naftos perdirbimo sektorius, kuro deginimas namų ūkyje, tirpiklių naudojimas pramonėje ir namų ūkiuose, gamybiniai procesai maisto ir gėrimų pramonėje. Bene didžiausia dalimi išmetamą ne metatinių lakiųjų organinių junginių kiekį sumažino lengvųjų automobilių pramonė, tačiau paskirstant naftos produktus išmestas NMLOJ kiekis padidėjo.
Vertinant prognozuojamą išmesti NMLOJ kiekį pagal sektorius, matosi tendencija, kad ateityje, kaip ir dabar, didžiausią poveikį darys tirpiklių ir kitų LOJ turinčių produktų vartojimas, garavimo emisijos ir kuro deginimas.
Žada griežtinti sąlygas
Jau šių metų pradžioje mokestis už NMLOJ taršos toną pasiekė 158 eurus. Palyginimui: ne metaniniai lakieji organiniai junginiai, iki šių metų pradžios buvo priskirti IV teršalų grupei, už kurios toną įmonėms reikėjo mokėti 4 Eur. Numatyta, kad iki 2023 m. šis taršos mokestis sieks 495 eurų už toną.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta iki 2022 m. II ketv. parengti ir patvirtinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, papildysiantį mokesčio mokėtojų, teršiančių iš stacionariųjų taršos šaltinių, sąrašą.
Į jį papildomai bus įtraukiami asmenys eksploatuojantys organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kurie pagal Aplinkos apsaugos įstatymą privalo būti įregistruoti.
„Tokiu atveju mokestį už aplinkos teršimą galimai mokės ne tik tie, kurie turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Taršos leidimą, bet ir tie, kurie eksploatuoja nustatyta tvarka privalomus įregistruoti organinius tirpiklius naudojančius įrenginius“, – komentavo APVA atstovas.
Didžiausi iššūkiai
Lietuvai, geros oro kokybės užtikrinimo iššūkiai dažniausiai kyla didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose dažnai viršijama kietųjų dalelių ir benz(a)pireno koncentracijos norma. Europos Komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad dėl oro taršos poveikio sveikatai patiriami ir didžiuliai ekonominiai nuostoliai – su sveikata susiję kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus.
Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad siekiant mažinti lakiųjų organininių junginių (išskyrus metaną) išmetimą, ypatingas dėmesys bus skiriamas taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose, mėšlo tvarkymui galvijų ūkiuose.
2020 m. ir 2030 m. Lietuva yra įpareigojusi sumažinti NMLOJ kiekį atitinkamai 32 proc. ir 47 proc. Siekiama kad 2025 m. tarša, lyginant su 2005 m. sumažėtų – 39,5 proc., o 2030 m. – 47 proc.
Priimamos paraiškos subsidijai gauti
Įgyvendinant oro apsaugos programą Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą, kurio metu apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančios įmonės, procesuose išskiriančios NMLOJ, gali pretenduoti į subsidiją įrenginių atnaujinimui siekiant sumažinti pramoninių procesų metu išskiriamą taršą. Paraiškos priimamos iki š.m. liepos 31 d.
