Gulbės giesmininkės įsikūrė Nevėžio senvagėje

Krekenavos regioniniame parke pirmą kartą aptikta Nevėžio senvagėje perinti gulbių giesmininkių pora. Tai yra savotiška ornitologinė sensacija. Iki šiol žinomi pavieniai atvejai, kuomet giesmininkės apsigyvena upių slėniuose.

 

Lietuvoje pastaruoju metu plintanti giesmininkė yra gana baikštus, trikdymo vengiantis paukštis. Paprastai kuriasi atokiau nuo žmonių: žuvininkystės tvenkiniuose, apleistuose durpynuose, karjeruose ar nuošaliuose ežerų užkampiuose.

 

Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje tarp Naujamiesčio ir Krekenavos yra gausu atvirų ir augalais apžėlusių, seklių ir gilesnių senvaginių ežerėlių. Viename iš jų gana netikėtai šiais metais įsikūrė giesmininkės, sukrovė lizdą ir sėkmingai išaugino 6 jauniklius.

 

Lizdas paslėptas vešlios augalijos priedangoje, šalia vandenyje gulinčio plokščio akmens. Beje, ši gūžta krūmų ir sąžalynų slepiama yra vos už 150 metrų nuo artimiausios gyvenamos sodybos. Pakrantėse lizdo aplinkoje išminti takai veda į maitinimosi vietas.

 

Krekenavos regioninio parko specialistai J. Auglys ir R. Grušauskas šią gulbių giesmininkių šeimyną ilgokai stebėjo, o fotografavo tuo metu, kai suaugę paukščiai, ilgokai ir atsargiai pasižvalgę iš krūmų priedangos, su visa savo palyda atžingsniavo pasigardžiuoti į ūkininko kviečių lauką.

 

Paukščiai neliko nepastebėti vietos kaimo gyventojų, kurių garsūs šūksniai „žiūrėkit – gulbės“, juos išbaidė. Tad netrukus visa šeimyna suskubo slėptis savo pamėgtuose pakrančių žolynuose. Vietos gyventoja pastebėjo, kad rytais dažnai būna girdėti šūkaujant lyg tai būtų gervės, lyg tai – žąsys. Iš tiesų – gulbės giesmininkės, skirtingai nuo savo giminaičių gulbių nebylių,  veisimosi metu gana dažnai skleidžia melodingus, toli girdimus garsus.

 

Gulbė giesmininkė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 2000 m. Įrašyta į visą eilę saugomų rūšių sąrašų: Paukščių direktyvos I priedą, Berno konvencijos II, Bonos konvencijos II priedus ir kt. Lietuvoje tai besikurianti rūšis. Pradėjo perėti prieš 15 metų. Dabar kasmet peri kelios dešimtys porų. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse. Minta augaliniu maistu bei įvairiais vandens bestuburiais.

 

www.vstt.lt nuotr. 

 

Gulbės giesmininkės /
Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotr.

Dalintis socialiniuose tinkluose