Ežerų valymo problemoms Aplinkos ministerija skiria itin daug dėmesio, nes tik kas antras vandens telkinys šalyje yra geros ekologinės būklės ir atitinka ES reikalavimus. Viena krypčių gerinti ežerų būklę – juos valyti mechaniniu būdu. Mūsų šalyje jie dažniausiai taip ir valomi. Tačiau šis būdas yra labai brangus, be to, jis ne visada pasiteisina, nes ilguoju periodu vandens telkinio būklė sugrįžta į pirminę padėtį.
Sprendžiant, kokiomis priemonėmis pagerinti šalies ežerų būklę, buvo parengta ir patvirtinta Vandenų srities plėtros programa. Priemonės atrinktos pagal vandens ekosistemų specialistų – biologų, ekologų, mokslininkų – vertinimus.
Rengiant upių baseinų rajonų valdymo 2016-2021 m. planus, buvo išnagrinėti visi galimi būdai ir užsienio patirtis šalies vandens telkinių ekologinei būklei gerinti. Vienas iš metodų, dar netaikytas Lietuvoje, – ežero ekosistemoje esančio fosforo surišimas į patvarius junginius. Jis leidžia užtikrinti eutrofikacijos, vadinamojo ežerų žydėjimo, mažinimą.
Šis metodas taikomas daugelyje užsienio šalių – JAV, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt. Kai kuriose jau net keturis dešimtmečius. Į Lietuvą pakviesti užsienio ekspertai pristatė daugiau kaip 100 tokiu būdu valytų ežerų tvarkymo rezultatų. Jie aiškiai paneigė atskirų interesų grupių keltas abejones, kad taikant fosforo surišimo metodą naudojami aliuminio ir chloro junginiai gali toksiškai paveikti žuvis, ekosistemą ar žmones. Per visą praktiką tokių atvejų nėra užfiksuota.
Aplinkos ministerija planuoja atlikti bandomąjį projektą, kuriuo bus siekiama įvertinti fosforo cheminio surišimo metodo veiksmingumą Lietuvos sąlygomis. Tik įsitikinus šio metodo saugumu ir efektyvumu, bus svarstoma, ar jį taikyti plačiau. Bandymui bus pasirinktas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Projektą iki 2020 m. įgyvendins Aplinkos apsaugos agentūra iš ES Sanglaudos fondo lėšų.
