Pagal aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtintą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą šiemet finansinė parama numatyta atsinaujinančių energijos išteklių, mažiau taršaus transporto, elektromobilių naudojimui skatinti, energiniam efektyvumui didinti ir kitoms priemonėms, skirtoms mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šią paramą tiesiogiai ar netiesiogiai pajus daugelis šalies gyventojų.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui ir aplinkai palankių technologijų diegimui skatinti skirta 109,6 mln. eurų. Iš jų 15 mln. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kt.) panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose (darželiuose, mokyklose, ligoninėse, globos namuose ir pan.), 14 mln. eurų – šių išteklių panaudojimui privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą, 20 mln. eurų – miesto ir priemiestinio viešojo transporto parko atnaujinimui, skatinant naudoti elektra, suskystintomis gamtinėmis dujomis ir kt. varomas transporto priemones, 15 mln. eurų – kompleksinei ekologiško transporto ir infrastruktūros skatinimo priemonei ir t. t.
50 mln. eurų iš Klimato kaitos programos skirta energiniam efektyvumui didinti. Iš jų 10 mln. eurų – seniems daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, 5 mln. eurų – dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos, 5 mln. eurų – individualių namų atnaujinimui, pasiekiant ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę, 12 mln. eurų – privačių juridinių asmenų (įmonių) pastatų atnaujinimui, 5 mln. eurų – viešųjų pastatų atnaujinimui, 13 mln. eurų – privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas.
7 mln. eurų numatyta prisitaikymo prie klimato kaitos priemonei – reguliuojamam drenažui (išmaniosios melioracijos įrengimui vietoje dabartinės melioravimo sistemos). Šis drenažas veikia skirtingu intensyvumu: esant perteklinei drėgmei – įprastiniu režimu, o pasiekus minimalią sausinimo normą, nuotėkis stabdomas, drėgmė sulaikoma dirvožemyje.
Klimato kaitos programos lėšos naudojamos pagal kasmet tvirtinamą sąmatą, kurios projektą rengia Aplinkos ministerija. Metinės sąmatos projektas apsvarstomas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir suderinamas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu.
Pagrindinis Klimato kaitos programos įplaukų šaltinis – lėšos, gautos už parduotus apyvartinius taršos leidimus per bendrąją Europos Sąjungos aukcionų platformą.
