Per žiemos atodrėkius ar atėjus pavasariui šalyje vis dar dažnai akis bado išlindę kalnai šiukšlių. Šiemet veikiausiai, kaip ir kasmet, bus rengiama visus išjudinanti švarinimosi akcija „Darom“, tačiau savivaldybės moko – tvarkytis turime visus metus.
Štai vienas iškalbingas skaičius – 2013 m. Klaipėdos regione iš vieno gyventojo vidutiniškai buvo surinkta maždaug 454 kg komunalinių atliekų. Skaičiuojant krovininiais automobiliais, kurių keliamoji galia sudaro 15 tonų, vieno gyventojo atliekoms išvežti reikėtų trijų dešimčių tokių sunkvežimių.
Valstybiniame atliekų tvarkymo plane yra numatyta, kad iki 2020 metų šalyje komunalinės atliekos bendrame sraute sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus. Šiems įsipareigojimams vykdyti Klaipėdos regione buvo baigti ar šiuo metu įgyvendinami du projektai.
Pagal vieną jų – „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ iki praėjusių metų pabaigos įrengta 10 stambiagabaričių atliekų ir 7 kompostavimo aikštelės. Projekto vertė – 5,1 mln. Eur, iš kurių 4,4 mln. Eur sudarė Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos.
Šiandien į didelių gabaritų aikšteles Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestuose, Kretingos, Klaipėdos, Skuodo bei Šilutės rajonuose gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir t. t.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius pateikė pavyzdį apie besikeičiantį Lietuvos gyventojų požiūrį į šią sritį: „Kai lankėmės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre, kolegos lygino: maždaug prieš 7–8 metus 500 tonų stambaus gabarito atliekų regiono komunalininkai surinkdavo prie buitinių konteinerių, o pirmaisiais metais į aikšteles buvo atgabenta 50 tonų atliekų; dabar 500 tonų gyventojai patys atgabena į aikšteles, o prie konteinerių surenkama 50 tonų.“
Įgyvendinus kitą projekto tikslą, dabar į įrengtas kompostavimo aikšteles galima atgabenti ir nemokamai atiduoti žaliąsias atliekas: nupjautą žolę, lapus, medžių šakas. Taip pat skatinamas namudinis kompostavimas.
„Pagal statistiką komunalinių atliekų sudėtyje 40–50 proc. sudaro bioskaidžios atliekos, iš kurių galima pagaminti kompostą, – atliekas sutvarkyti namuose nevežant jų sąvartyną. Klaipėdos regiono gyventojams namudiniam kompostavimui yra išdalinta 10 200 kompostinių, kad žaliosios atliekos būtų atskirtos, o ne metamos į bendrus konteinerius“, – pasakojo A. Liubinavičius.
Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. turi būti baigtas dar vienas KRATC projektas – „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Jį įgyvendinant, regioninio sąvartyno teritorijoje Dumpių kaime statoma atliekų mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) gamykla, kurios paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines perdirbti tinkamas žaliavas: metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą bei kitas vertingas medžiagas. Projekto vertė – apie 11 mln. Eur, iš ES struktūrinių fondų jam skirta 8,9 mln. Eur.
Dabar Dumpiuose atliekas rankomis rūšiuoja dešimt vadinamųjų šiukšlyno žmonių, kai kuriems jų buvo sutvarkyti dokumentai, jie uždirba didesnę nei minimalią algą. „Tačiau procesas primityvus, nespartus. Šiemet pradėjus veikti gamyklai, darbas bus mechanizuotas ir efektyvesnis“, – prognozuoja KRATC atstovas.
Pasinaudodamas naujos finansinės perspektyvos 2014–2020 m. ES lėšomis, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras numato įrengti dar penkias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Įgyvendinus šį projektą, iš viso regione veiks 15 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių. Planuojamiems atliekų tvarkymo projektams iš ES fondų, savivaldybės ir KRATC lėšų bus investuota apie 30 mln. eurų.
www.kratc.lt inf.
etaplius.lt nuotr.
