Balandžio 9 d. vyko kasmetinė LIFE informacinė diena, kurią Aplinkos ministerija organizavo kartu su projektu „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“. Sveikinimo žodį tardamas Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis išskyrė Lietuvos prioritetines temas pagal LIFE programą, kurios daugiausiai liečia biologinės įvairovės apsaugos ir klimato sritis. Ministerija tikisi sulaukti upių ekosistemų vientisumo atkūrimo (pvz., užtvankų šalinimas), cheminių teršalų vandens aplinkoje poveikio mažinimo, didžiųjų plėšrūnų ir žmogaus konflikto valdymo ir sugyvenimo skatinimo, invazinių rūšių valdymo, oro kokybės gerinimo mažinant kietųjų dalelių (KD) koncentracijas ore, tvaraus kelių transporto judumo projektų ir pan. Visas Aplinkos ministerijos atstovo išvardintas prioritetines temas rasite I. Kiškio pranešimo skaidrėse.
Kalbėdama apie šiandien labai aktualią temą – klimato kaitą Aplinkos ministerijos atstovė Lina Čeičytė įvardino klimato kaitos prioritetus LIFE programoje: inovatyvūs sprendimai transporto sektoriuje, ŠESD mažinimo praktikų žemės ūkyje pritaikymas, siūlymai kaip prisidėti prie mažo ŠESD kiekio ekonomikos kūrimo siūlant naujas AEI (atsinaujinančių energetikos išteklių) technologijas, energetinio efektyvumo didinimas įmonėse ir namų ūkiuose, prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių miestuose.
Su LIFE programos aktualijomis supažindino Mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomosios agentūros (EASME) projektų patarėjas iš Briuselio Š. Zableckis. Aplinkos paprogramės paraiškos kaip ir pernai turės būti teikiamos dviem etapais. Pirmas etapas – 10 puslapių (svarbu neviršyti nurodyto puslapių skaičiaus) koncepcijos parengimas anglų kalba ir pateikimas per eProposal sistemą. Taip pat svečias iš Briuselio pasidalino dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis teikiant LIFE paraiškas:
- daugelyje paraiškų nėra aiškiai įvardinama problema (pritrūksta konkretumo, tikslių skaičių), kurią ketinama išspręsti projekto pagalba;
- trūksta informacijos, kas buvo padaryta iki šiol, kad būtų įmanoma suprasti, kokia bus projekto pridėtinė vertė.
- nėra įvardinama tikslinė grupė, kuri naudosis projekto rezultatais;
- numatytos veiklos aprašytos nepakankamai aiškiai, t.y. nėra nurodoma, kas ką darys, kada ir kodėl;
- nėra įtraukiami partneriai į LIFE projektus, kurie turi patirties toje srityje ir kurie užtikrintų projekto rezultatų ilgalaikį panaudojimą jam pasibaigus;
- numatyti darbai neproporcingi numatytiems tikslams (pavyzdžiui, jei tikslas yra sumažinti gamyklos išleidžiamą CO2, tai neturėtų būti įvardinama kaip CO2 mažinimas Lietuvoje ir pan.);
- jeigu bus įtrauktas partneris iš kitos ES šalies, tačiau veiklos bus vykdomos tik vienoje ES šalyje, toks projektas nebus laikomas tarptautiniu projektu;
- nėra nurodoma, kas tęs projekto veiklas jam pasibaigus.
Kitus pastebėjimus rasite Š. Zableckio pranešimo skaidrėse.
NEEMO-ELLE monitoringo ekspertė Rūta Kurienė rengiant LIFE paraišką patarė atkreipti dėmesį į visas išimtis, kurios galėtų būti taikomos bei stengtis gauti papildomų taškų, sistemingai įvertinti kaštų efektyvumą, įtraukti tik tas veiklas, kurios susijusios su paraiškos tikslu.
Ekspertas D. Mattioli iš Italijos dalinosi patirtimi apie dviejų LIFE projektų (i-Rexfo ir LIFE Clivut) įgyvendinimą. Pirmojo – maisto atliekų srities – projekto pavyzdžiu remdamasis ekspertas kalbėjo apie partnerystės sudarymą, projektų rezultatų perkeliamumą ir artimus rinkai (angl. close to market) projektus. Supažindindamas su antru projektu D. Mattioli pristatė patirtį, kaip suderinti idėjas, temas ir politikos sritis projekte bei kokie galėtų būti projekto rodikliai Klimato valdymo ir informavimo projekte.
Sėkminga pareiškėja, privačios įmonės vadovė S. Kotjukova iš Latvijos pristatė dažų pramonės LIFE projektą ALINA ir pasidalino gerąja praktika.
Aplinkos ministerijos atstovė S. Alčauskienė kalbėjo apie Lietuvos bendrąjį finansavimą LIFE projektams. Planuojama, kad Klimato paprogramės projektams, Lietuvos nacionalinio bendrojo finansavimo paraiškos turės būti pateiktos AM iki 2019 m. birželio 14 d. Tuo tarpu dėl Aplinkos paprogramės projektų Lietuvos nacionalinio bendrojo finansavimo paraiškos AM turėtų būti pateiktos ne vėliau nei per 15 darbo dienų nuo koncepcijų atrinkimo ir EK kvietimo teikti pilnas paraiškas dienos.
Lietuvoje įgyvendintą LIFE projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (Tyruliai – Life) LIFE12NAT/LT/001186 pristatė projekto koordinatorius Liutauras Raudonikis. Jo teigimu šio projekto atveju į valstybės biudžetą sugrįžo 33-35 proc. bendro projekto biudžeto lėšų nevertinant pajamų per ekosistemos paslaugas (projekto teritorijos ekosistemų paslaugų komplekso santykinė vertė 2017 m. siekė apie 941 Eur/ha per metus arba nuo 3,26 mln. Eur projekto teritorijai per metus). L. Raudonikio nuomone, valstybė suteikdama bendrąjį finansavimą LIFE projektams ne tik pritraukia daugiau lėšų aplinkosaugai iš Europos Sąjungos biudžeto, bet ir gauna papildomas pajamas iš įgyvendintų projektų.
