Rudeniui, o kartu su juo ir grybavimo sezonui, prasidėjus Aplinkos projektų valdymo agentūros įgyvendinamo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ komanda kartu su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio – analitinio centro ekspertais bei Sirvėtos regioninio parko specialistais rugsėjo 11 d. vyko į ekspediciją, kurios tikslas – Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) paieška ankstesnėje radavietėje Gelednės (Švenčionių raj.) apylinkėse. Manerheimo grybinukas yra vabalų būrio atstovas, didžiai retas Europoje, o gal tiesiog didelis slapukas, kurio apsaugai visoje Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje, steigiamos specialios saugomos teritorijos. Tai nedidelis trumpasparnis vabalas (apie 7-9 mm), kuris išgraužia takus grybo viduje, kur medžioja lervas. Vabalus galima aptikti sutrupinus sukirmijusį grybą šviesiame dubenyje ar kitoje šviesioje talpoje.
Deja, tai ypač reta ir paslaptinga vabalų rūšis, apie kurią yra ganėtinai nedaug duomenų. Šiuo metu Manerheimo grybinukas yra saugomas Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Iki šiol buvo žinomos tik dvi šios rūšies radavietės Lietuvoje. Viena jų yra šalia Gelednės. Joje yra įsteigta Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).
„Įprastais metais tokiu sezono metu miškuose gausu grybų, o Manerheimo grybinukų gyvenimas glaudžiai susijęs su jais: vabalai maitinasi grybuose gyvenančių dvisparnių lervomis. Grybinukai savo dideliais žandais prasigraužia į grybą ir rausia jame takus, į kuriuos patekę dvisparnių lervos tampa grybinukų grobiu. Grybinukai dažniausiai sutinkami skylėtabudiniuose (lepšiuose, raudonviršiuose, baravykuose) grybuose. Grybų kepurėlės apatinėje pusėje pastebimos 3-4 mm skersmens angos, kurios gali būti užkimštos susmulkintų grybo drožlių krūvelėmis, kurias grybinukas išstumia į paviršių besirausdamas gilyn į grybą.“ – pasakoja ekspedicijos iniciatorius, MAC gamtosaugos ekspertas – entomologas Giedrius Švitra.
Pasak eksperto, Manerheimo grybinukas, kaip ir daugelis kitų ES Buveinių direktyvos rūšių, yra ypatinga ir saugoma dėl jų svarbos ekosistemoms. „Tai „skėtinės“ rūšys, rūšys su specifiniais gana siaurais ekologiniais poreikiais (reiklios aplinkos sąlygoms). Panašiai jautrių aplinkos sąlygoms rūšių yra žymiai daugiau, tačiau jos paprastai sunkiau aptinkamos, sunkiau identifikuojamos, nei parinktos „skėtinės“ rūšys, todėl, saugodami buveines „skėtinėms“ rūšims, tuo pačiu išsaugosim visą kompleksą panašius ekologinius poreikius turinčių rūšių.“ – pasakoja sėkmingos ekspedicijos iniciatorius Giedrius Švitra.
Tyrimai apėmė gana didelį regioną: BAST priskiriamą Gelednės mišką, Paveinių, Balaganų, Gelednės, Trakų, Kusliškės, Zalavo, Katelninkų, Pabradės, Naujašilio miškus. Ir nors dėl sausringų metų miškuose grybų šiuo metu nėra daug, visgi rezultatai nenuvylė – vienas Manerheimo grybinukas aptiktas lepšyje Katelninkų miške.
Ekspedicijos metu aptikta ir daugiau Europiniu mastu saugomų gamtinių vertybių. Tai tos pačios genties grybinukas – Oxyporus maxillosus – taip pat gana reta rūšis, kurios gyvenimo būdas ir bendra išvaizda labai panašūs į Manerheimo grybinuko, bei šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri), tiksliau, dvi jo lervos. Tai irgi rūšis, kurios apsaugai steigiamos Europinės svarbos saugomos teritorijos.
Apibendrindamas ekspedicijos rezultatus, MAC vadovas Dalius Dapkus džiaugėsi pagilintomis žiniomis apie šią paslaptingą ir itin retą vabalų rūšį. Pasak jo, tai pagelbės atlikti tolimesnę Manerheimo grybinuko rūšies inventorizaciją Lietuvoje ateinančius kelerius metus, vykdomą kartu su partneriais įgyvendinant LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE-IP PAF-NATURALIT) veiklas.
