Labanoro regioniniame parke buvo keliami inkilai pelėdoms. Didžiausios Labanoro girios pelėdos – naminė ir uralinė – į genių uoksus netelpa. Natūralios lizdavietės joms gali susiformuoti tik išpūvant seniems storiems medžiams. Parko ekologai rūpinasi, kad pelėdos turėtų savo namus – keldami joms inkilus.
Natūralūs uoksai miške atsiranda pasistengus paukščiams (įvairios genių rūšys išsikala sau uoksus, vėliau juose įsikuria kiti paukščiai) bei natūraliai pūvant ir lūžtant seniems medžiams. Intensyviai ūkininkaujamuose Lietuvos miškuose (taip pat ir Labanoro girioje) labai mažai senų negyvų medžių, tad natūralių uoksų paukščiams nepakanka.
Žvirblinė pelėda puikiai įsikuria margųjų genių iškaltuose uoksuose, lututei užtenka juodosios meletos uokso. O stambiesiems uoksiniams paukščiams, kaip naminėms pelėdoms, didelių uoksų nepakanka.
Inkilas – natūralaus uokso, drevės ar tiesiog saugesnės ertmės lizdui pakaitalas. Jei kelsite inkilus pelėdoms, nepamirškite į juos įpilti pjuvenų ar drožlių, nes pelėdos pačios lizdo nekrauna, o ant plikų lentų tikrai neįsikurs. Kokio dydžio inkilo reikia kuriai pelėdai ir kur juos kelti galite rasti Lietuvos ornitologų draugijos tinklalapyje.
Inkilai pelėdoms didžiuliai, sunkūs, juos iškelti – nelengvas darbas, dažnai reikia visos komandos jėgų, pastangų ir sumanumo.
www.vstt.lt inf. ir nuotr.
Keliami inkilai naminėms pelėdoms
