Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai (toliau – PO/PS) nustatydami kvalifikacinius reikalavimus nevisada laikosi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika).
Minėto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo 2 p. nustatyta: „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., šiuo įsakymu patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė.“ Taigi tik vykdant mažos vertės pirkimus Metodika yra rekomendacinė. Vykdant visus kitus pirkimus – ji yra privaloma.
Agentūra pastebi, kad gana dažnai PO/PS klysta nustatydami kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui būti įvykdžius panašią pirkimo sutartį. Paprastai netinkamai būna taikomi Metodikos 21.1.2 p. ir 21.1.4 p.
Metodikos 21.1.2 p. reglamentuojamas reikalaujamas pirkimo sutarčių skaičius. Šiame punkte numatyta, kad sutarčių skaičius priklauso nuo to, ar pirkimo objektas yra dalus:
1) jei pirkimo objektas yra nedalomas, reikalaujama, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus būtų įvykdęs ar vykdytų bent 1 pirkimo sutartį;
2) jei pirkimo objektas yra sudėtinis ir gali būti dalus ir/ar prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminas yra nevienkartinis, tiekėjo prašoma būti įvykdžius/vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių.
Visgi pasitaiko atvejų, kai PO/PS neatsižvelgia į šį reglamentavimą ir nustato reikalavimą būti įvykdžius tam tikrą skaičių panašių sutarčių (pavyzdžiui, tris), nors pirkimu įsigyjamas nedalus objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, kai perkamos tarkim 5 projektų parengimo paslaugos, PO/PS turėtų reikalauti būti įvykdžius ne 5 panašias sutartis, o bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, kaip numatyta Metodikos 21.1.2 p. 2) papunktyje.
Kita dažnai Agentūros pastebima klaida yra susijusi su netinkamu Metodikos 21.1.4 p. taikymu. Šis punktas aptaria patirtį įrodančių sutarčių vertę. Paprastai PO/PS reikalauja, kad tiekėjas būtų įvykdęs ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės panašią sutartį. Visgi minėtame Metodikos punkte nurodyta, kad „kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7“. Metodikoje yra nurodytos vertės, pagal kurias sutartys skirstomos į mažos, vidutinės ir didelės vertės sutartis. Šia nuostata siekiama išvengti situaciją, kai nustatant aukštą įvykdytos sutarties koeficientą gali susidaryti ydinga situacija, kuomet pasiūlymą gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės.
Nesivadovaujant Metodikos 21.1.4 p. ir kvalifikaciniame reikalavime naudojant didesnį koeficientą, Perkančiosios organizacijos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 7 d., o Perkantieji subjektai – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 str. 1 d.
