Gausus lietus – Lietuvoje įprastas reiškinys. Tačiau dėl sudėtingo Vilniaus miesto reljefo, intensyvios urbanizacijos, padidėjusių plotų su kietomis dangomis, išaugusio statinių su plačiais stogais skaičiaus sutekančio vandens kiekiai per pastaruosius 15 metų išaugo 2-3 kartus. Pagrindinė problema – užtvindymo paviršinėmis nuotekomis rizika ir neigiamas poveikis aplinkai bei ekonomikai.
Rekonstruota paviršinių nuotekų sistema puikiai atlaikė stichinį vandens srautą
Liepos 6 dieną remiantis oficialiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Vilniaus mieste buvo užfiksuotas stichinis lietus – tai toks lietus, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrenta 50-80 mm kritulių. Tuo tarpu Trakų Vokėje iškrito net 79,7 mm kritulių kiekis per 12 valandų. Iškritus gausiam kritulių kiekiui, rizika užtvindyti miestą paviršinėmis nuotekomis stipriai išaugo.
Siekiant sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai Vilniaus mieste šiuo metu yra įgyvendinamas projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007. Projekto vykdytojas – UAB „Grinda“, projekto partneris – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Svarbiausia, kad projektas įsibėgėjo ir jau galime pasidžiaugti tarpiniais jo rezultatais. Stichinį vandens srautą atlaikė Narbuto – Saltoniškių g., kuriose buvo atliekami projekto tvarkymo darbai ir gatvės nebuvo apsemtos. Taip pat sėkmingai gausų lietų atlaikė ir Kareivių – Verkių g. paviršinių nuotekų kolektorius, kurio rekonstrukcija beveik užbaigta, liko tik gerbūvio atstatymo darbai. Nei Lakūnų – Verkių g. sankryža, nei Kareivių – Verkių g. sankryža nebuvo apsemtos. Pasiteiravus, kokia situacija tose gatvėse, kur buvo atliekami darbai pagal šį projektą, UAB „Grinda“ atstovas teigia, kad „dėl liūties padarytos žalos šiuo metu vykdomi darbai Geležiniame Vilke stipriai nenukentėjo, į darbo duobes buvo priplauta grunto. Rangovai pažadėjo per vieną dieną sutvarkyti“.
Laukiami rekonstrukcijos darbai
Labiausiai problemine vieta išliko Lietuvos edukologijos universiteto žiedo apačia ir Geležinio Vilko – Žalgirio g. sankryža. Šios vietos po gausaus lietaus buvo užtvindytos. Problema turėtų išsispręsti, kai bus įgyvendinti visi keturi Geležinio Vilko – Šeškinės projektų etapai, kurių metu bus rekonstruota Vilniaus miesto trečia vandenvietė (GV3). Galime pasidžiaugti, kad rangos sutartis jau yra pasirašyta, o darbų pradžia paskelbta. Pačius darbus planuojama pradėti rugpjūčio mėnesį iš karto keliose atkarpose.
Karoliniškių lietaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai buvo sėkmingi
Karoliniškių lietaus nuotekų valykla, kurios rekonstrukcija buvo baigta 2020 m., atlaikė didelį nuotekų srautą. Joje esanti kaupykla, kurios projektinis lygis – 5 m, buvo užpildyta 90 proc. (iki 4,5 m). Liūties metu buvo sukaupta net 50 000 m3 vandens, kuris dabar po truputį yra išleidžiamas į Sudervės upelį. Projekto vykdytojui susisiekus su Gudelių kaimo gyventojais paaiškėjo, jog kaimas nebuvo užtvindytas, o iki rekonstrukcijos taip nutikdavo dažnai.
Projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007 apima šias veiklas Vilniaus mieste: „Lietaus nuotekynės įrengimas Šeškinės komplekso prieigose“; „T. Narbuto-Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu“; „Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu“; „Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“; „Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir įregistravimas“; „Verkių-Kareivių g. paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas“; „Savanorių – Giraitės g. paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas“; „Vilkpėdės gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas (I etapas)“.
