Kitų metų pradžioje maisto atliekų rūšiavimo konteineriais planuojama aprūpinti 200 tūkst. namų ūkių – šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta daugiau kaip 6 mln. eurų. Savivaldybes paskatinus įdiegti maisto atliekų rūšiavimo sistemą, gyventojams bus sudarytos sąlygos patogiai nuo bendro srauto atskirti virtuvėje susidarančius maisto likučius.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės žodžiais, maisto atliekų atskiras surinkimas yra būtinybė, nes po dvejų metų jų nebebus galima maišyti su komunalinėmis. „Kartu tai galimybė savivaldybėms mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios didės, jei regionai neišvystys rūšiavimo. Ne visos savivaldybės pasinaudojo anksčiau teikta parama maisto konteineriams įsigyti, tad kviečiame dabar suskubti teikti paraiškas ir užtikrinti maisto atliekų rūšiavimo paslaugą gyventojams“, – ragina Raminta Radavičienė.
Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą šiai paramai jau paskelbė. Paraiškas gali teikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie konteinerius maisto atliekoms rūšiuoti išdalins individualių namų gyventojams arba pastatys atliekų surinkimo aikštelėse greta daugiabučių. Kompensuojama 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Įgyvendinant žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, nuo 2024 m. biologines (maisto ir žaliąsias) atliekas reikės rinkti atskirai arba kompostuoti susidarymo vietoje, kartu siekiant, kad maisto atliekų susidarytų kuo mažiau ir jos būtų efektyviai tvarkomos.
Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.
Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projekte numatytos užduotys regionams iki 2023 m. gruodžio 31 d. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.
Iš atskirai surinktų biologinių atliekų turi būti gaminamas aukštos kokybės kompostas, naudojamas žemės ūkyje, pažeistų teritorijų atstatymui, energinių augalų terpėms ruošti. Šiuo metu iš biologiškai skaidžių atliekų, atskirtų mechaniniuose-biologiniuose įrenginiuose iš mišrių komunalinių atliekų srauto, pagamintas techninis kompostas tinkamas tik sąvartynų rekultivacijai, atliekų perdengimui juose, arba gali būti deginamas energijai išgauti.
Kaip surinkti ir panaudoti žaliąsias, maisto ar virtuvės atliekas, sprendžia savivaldybės, atsižvelgdamos į nustatytus reikalavimus, veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, apdorojimo įrenginius, technines galimybes. Jos nustato, kokias maisto atliekas į joms skirtą konteinerį gali mesti gyventojai, koks bus konteinerių ištuštinimo dažnis, žymėjimas ir pan.
Kai kurios savivaldybės atskirai renka žaliąsias atliekas – užsako specialius žaliųjų atliekų konteinerius individualiems sklypams, kitos individualių namų gyventojams išdalino kompostavimo dėžes. Alytaus regionas Lietuvoje yra pirmasis, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams privalomas nuo 2018 m.
Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekų konteineriai yra įrengti 15-oje savivaldybių. Ne visose jie eksploatuojami, kadangi neįgyvendinti maisto atliekų apdorojimo projektai – neįsigyta reikalinga įranga. Šiuo metu Lietuvoje yra 9,5 tūkst. eksploatuojamų maisto atliekų konteinerių aikštelėse bei individualiose valdose.
2019 m. maisto atliekų (atskirai surinktų ir mišriame komunalinių atliekų sraute) susidarė 114,5 tūkst. tonų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. maisto atliekų konteineriuose surinkta 1,07 tūkst. tonų maisto atliekų, o 2020 m. jau 2,2 tūkst. tonų.
AM inf.
