Atviras konkursas turėtų būti pirmasis pasirinkimas renkantis pirkimo būdą, ypač statybų sektoriuje. Tuo tarpu ribotas konkursas turėtų būti organizuojamas tik gerai apgalvojus jo tikslus, rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išanalizavusi 2015 m. – 2016 m. I pusm. statistiką apie vykdytus riboto ir atviro pirkimo konkursus bei vidutinį jų dalyvių skaičių.
Riboti konkursai turėtų būti rengiami, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus ir (arba) siekiama sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais >>>. Visgi Lietuvoje vykdomiems viešiesiems pirkimams paprastai būdinga nedidelė tiekėjų konkurencija, o vidutinis dalyvių skaičius ribotuose ir atviruose konkursuose beveik nesiskiria. Pvz., analizuojant statybų sektoriaus pirkimus, 2015 m. ribotame konkurse dalyvavo vidutiniškai 4,9, atvirame – 5,4 dalyvio (2011-2015 m. periode ribotame konkurse vidutiniškai dalyvavo 5,9, atvirame – 4,6 dalyvio).
Esant nedidelei tiekėjų konkurencijai, perkančiosios organizacijos, norėdamos įsigyti tam tikras prekes, paslaugas ar darbus, neturėtų baimintis sulaukti pernelyg didelio dalyvių skaičiaus ir dėl to pasirinkti vykdyti viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu. Priešingai, praktikoje gausu atvejų, kai perkančioji organizacija, siekdama sumažinti potencialių dalyvių skaičių, vykdo ribotą konkursą, tačiau konkursuose dalyvauja mažiau kandidatų nei numatytas minimalus kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius.
Siekdama atrinkti tiekėją, turintį aukščiausią kvalifikaciją, perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos kriterijus, pavyzdžiui, įvykdytų ir (ar) vykdomų atitinkamos vertės sutarčių skaičių, vidutines metines su pirkimo objektu susijusias pajamas, specialistų patirtį ir pan., bei nurodo, jog didžiausią balų skaičių gaus kandidatas, turintis didžiausią reikalautų sutarčių skaičių, didžiausias pajamas ir pan. Norėdami atitikti tokius kvalifikacinius reikalavimus, tiekėjai jungiasi į didesnes ūkio subjektų grupes, tačiau praktikoje pastebima, kad tinkamam sutarties įvykdymui toks jungimasis esminės reikšmės neturi, nes realiai sutartį vykdo tik vienas ar du jungtinės veiklos partneriai iš, pavyzdžiui, penkių. Taip susiklosto situacija, kai atrankoje daugiausiai balų gavusios ūkio subjektų grupės turimas sutarčių skaičius ar pajamos tampa neproporcingai didelės, lyginant su pirkimo objektu, ir viršija tai, kas protingai būtina.
Visgi, jei perkančioji organizacija mano, kad efektyviausiai ir racionaliausiai valstybės lėšos bus panaudotos, jei prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami riboto konkurso būdu, VPT pažymi, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ) 47 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, vykdydama kvalifikacinę atranką ji privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius.
Perkančiosios organizacijos, nustatydamos tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir nustatyti šių kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodydama, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad įvykdžius kvalifikacinę atranką paaiškėja, jog maksimalų kvalifikacinės atrankos balą surenka didesnis skaičius kandidatų nei pirkimo dokumentuose nustatytas kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus, skaičius. Tokiais atvejais pagal iki šiol galiojusią praktiką pateikti pasiūlymus kviečiami anksčiausiai paraiškas pateikę kandidatai. VPT nuomone, ši praktika yra ydinga ir turi būti keičiama, nes taip kandidatai varžosi dėl paraiškos pateikimo greičio, o ne dėl kvalifikacijos. Siekiant to išvengti ir atsižvelgiant į riboto konkurso pasirinkimo esmę – atrinkti kvalifikuočiausius kandidatus teiksiančius pasiūlymus, pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, nei buvo numatyta kviesti pasiūlymų pateikimui, perkančioji organizacija kvies visus kandidatus, surinkusius maksimalų balų skaičių. Pvz., perkančioji organizacija riboto konkurso dokumentuose numatė, kad pasiūlymus pateikti kvies ne mažiau kaip 10 kandidatų pagal kvalifikacinės atrankos rezultatus, taip pat pirkimo sąlygose nustatė kriterijų reikšmių maksimalias ribas. Paraiškas pateikė 15 kandidatų, maksimalų balų skaičių pagal kriterijų reikšmių maksimalias ribas surinko 12 kandidatų. Perkančioji organizacija tokiu atveju pateikti pasiūlymus turėtų kviesti visus 12 kandidatų. Taip pat pirkimo dokumentuose rekomenduojame nustatyti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos kriterijų (neapsiribojant vienu ar dviem), kad perkančioji organizacija kandidatą atsirinktų ne tik pagal jo finansinę padėtį, bet ir kitus pajėgumus ir kompetencijas, reikalingas sutarties vykdymui.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje ir perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse numatytas kviečiamų kandidatų skaičius (VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje – ne mažiau kaip 5, supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse – dažniausiai ne mažiau kaip 3) yra tik minimalus, neribojantis galimybės nusistatyti jo didesnio, ypač jei perkančioji organizacija siekia būti ūkiška, nori užtikrinti konkurenciją bei gauti racionalias pasiūlymų kainas. VPT rekomenduoja perkant standartines prekes, paslaugas ar darbus (pvz., kompiuterinės technikos, specialios paskirties automobilių ar pan. pirkimų, valymo, skalbimo ar pan. paslaugų, standartinių statybos darbų, tokių kaip vandens tiekimo infrastuktūros, renovacijos ar remonto darbų) nustatyti, kad kviečiamų kandidatų skaičius yra ne mažiau kaip 10.
VPT inf.
Išsamesnę informaciją rasite VPT svetainėje >>>
.jpg)
leica-geosystems.com nuotr.
