Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas)

Įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjai

Pranešėju laikomas asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – Agentūra), su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Pažeidimas

Pažeidimu laikoma Agentūroje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Agentūra.

Informacijos apie pažeidimus teikimo atvejai

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• Pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai.
• Pavojaus aplinkai.
• Kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą.
• Neteisėtos veiklos finansavimo.
• Neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo.
• Neteisėtu būdu įgyto turto.
• Padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą.
• Kitų pažeidimų.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Asmeniui pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to, ar asmuo bus pripažintas pranešėju.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

• to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
• asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Agentūroje asmens pagal Įstatymą pateikusio pranešimą apie pažeidimą konfidencialumą užtikrina asmuo, atsakingas už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą Agentūroje.

Pranešimo teikimo forma, turinys

Pranešimą asmuo gali pateikti:

• užpildydamas Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede nurodytą pranešimo apie pažeidimo formą.
• Laisvos formos pranešimu (nurodydamas, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Įstatymu), kuriame turi būti pateikta ši informacija:

• pranešėjo vardas, pavardė, asmens kodas, darbovietė, kiti kontaktiniai duomenys;
• žinomą informaciją: kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi daryti; sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes; ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas; bet kokius kitus turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Pranešimo teikimas

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Agentūroje, ją gali pateikti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, vienu iš šių būdų:

• Tiesiogiai asmeniui, atsakingam už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą Agentūroje;
• Atsiųsti informaciją elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@skelbimai.apva.lt
• Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią formą (, ).
• Asmuo pranešimą apie pažeidimą Agentūroje taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija arba pateikti pranešimą viešai.

Draudimas daryti neigiamą poveikį

Prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių turi teisę kreiptis į teismą.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, kurį Lietuvos Respublikos prokuratūra pripažino pranešėju, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.

Aktualūs teisės aktai (skelbiami Teisės aktų registre)

•  Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas.
•  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“.
•  Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. T1-175 „Dėl Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Papildoma informacija

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.