Kas pasakė, kad keliauti po Lietuvą galima tik vasarą kepinant saulei? Keliautojai-entuziastai su tuo nesutiktų – kiekvieną gamtos kampelį galima aplankyti ir paspaudus šalčiams, kai žemę nukloja sniegas. O Lietuvoje įspūdingų vietų – apstu.
1. Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke
2015 metų rugpjūtį atidarytas medžių lajų tako kompleksas – pirmasis toks Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Takas tęsiasi 300 metrų, tolygiai pakyla į 21 m ir baigiasi 34 m aukščio apžvalgos bokštu. Čia galima apžvelgti Anykščių šilelį, pamatyti Šventosios upę, aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus. Į šį kompleksą lankytojai šaltuoju metų laiku, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., įleidžiami 9–17 valandomis.
2. Šatrijos kalnas
Padavimais apipintas Šatrijos piliakalnis Varnių regioniniame parke, Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, laikomas vienu gražiausių Žemaitijoje. Jo aukštis – 228 m. Nuo kalno viršūnės matomas Medvėgalio, Girgždūtės, Moteraičio, Sprūdės piliakalniai, taip pat – Luokė, Viekšnaliai, Upyna ir kiti miesteliai. Kalno apylinkės paskelbtos Šatrijos kraštovaizdžio draustiniu, kurio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu. Jis savo žavesio nepraranda net ir žiemą.
3. Pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate
Pažintinis takas nutiestas per Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui priklausantį Naglių gamtinį rezervatą. Pastaroko plotas – 1680 ha. Čia galima išvysti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas bei dėl stiprių vėjų susidariusias daubas ir išgraužas.
4. Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke
Sirvėtos regioniniame parke esantis mitologinis pėsčiųjų takas driekiasi 1,3 km. Jis vingiuoja į Šventos mišką. Juo eidami lankytojai ne tik pasižvalgys po apylinkes, bet ir sutiks 17 akmeninių skulptūrų. Jose Lietuvos skulptoriai įkūnijo senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.
5. Kirkilų ežerėliai Biržų regioniniame parke
Apžvalgos bokšto aukštis siekia kone 32 metrų. Nuo jo atsiveria gana įspūdingas kraštovaizdis. Matyti ne tik Kirkilų kaimas, šalia jo esančios vietovės, bet ir saviti gamtos dariniai – Kirkilų ežerėliai. Tai 30 viena prie kitos įgriuvusių, vandeniu užpildytų smegduobių, susijungusių į vieną vandens baseiną.
6. Eglė „Raganų šluota”
„Raganų šluota“ – tai kone įspūdingiausia Lietuvoje, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Rambyno regioniniame parke auganti eglė. Ji taip vadinama dėl neįprastos formos. Mat 32 m aukščio medis – daugiakamienis. Jo 5 m apimties lėmuo maždaug metro aukštyje šakojasi į 18 kamienų.
7. Dzūkijos nacionalinis parkas
Keliautojas Mantas Žalkauskas, mėgstantis leistis į ilgus žygius po įstabias Lietuvos vietoves, pataria aplankyti Dzūkijos nacionalinį parką. Čia gausu įspūdingų gamtinių taškų – pelkėjančių ežerų, nuolat besikeičiančių ir prie smėlynų, pelkių prisitaikančių miškų. Keliais, kurių yra apstu, galima įveikti dešimtis kilometrų sutinkant tik kelis civilizacijos ženklus – mažus kaimelius, kurių viename ir Puvočių apžvalgos bokštas. Be to, galima rinktis ir parko direkcijos sukurtus maršrutus – jie yra itin aiškiai sužymėti ir tinkami pradedantiems keliautojams.
8. Čepkelių raistas
M. Žalkauskas sako, kad žiema yra vienas geriausių metų laikų aplankyti vietas, nuo kurių įprastai atgraso vabzdžiai ar vešli augalija. Jų netrūksta pelkėse. Viena įspūdingiausių – Čepkelių raistas. Ši vieta paspaudus šalčiui tampa dar įdomesne. Galima pasivaikščioti per pelkę vingiuojančiu 1,6 km ilgio tiltu ir apsižvalgyti po įspūdingai atrodantį, daugiau nei pusantro šimto metų skaičiuojantį pušyną. Tik primename, kad Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą galima lankyti tik su direkcijos leidimu.
9. Alionių pelkė
Geografas, kartografas, ilgametis Vilniaus universiteto žygeivių klubo vadas Tadas Šidiškis sako, kad vienas paskutinių jo atradimų – Alionių pelkės apylinkės. Tai įspūdingo grožio kraštovaizdį sukuriantys tundriniai ežerėliai, plytintys Širvintų ir Vilniaus rajonų teritorijose. Netoliese auga ir vienas seniausių bei storiausių Lietuvoje – Glitiškių ąžuolas.
10. Zarasų rajono apylinkės
Tadas Šidiškis pataria pakeliauti ir po Zarasų rajono apylinkes, kur plyti nemažai įspūdingų gamtos vietų. Pirmiausia keliautojams derėtų užsukti į Salako miestelį. Čia stovi iš lauko riedulių pastatyta Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia – tokių Europoje yra tik dvi. Galima pasižvalgyti po Gražutės regioninį parką. Juo, ties Luodžio ežero pakrante, driekiasi 5 km pažintinis taškas. O už 9 km nuo Salako galima rasti ir Pratkūnų kalną – 239 m virš jūros lygio kylanti viršukalnė yra aukščiausia vieta šiaurės rytų Aukštaitijoje.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir keliautojų rekomenduoti kelionės taškai, kuriuos verta aplankyti šią žiemą.
Delfi inf. (nuotr. Delfi, Alkas, Ekonaujienos (©G. Sidabrienės))