Nuo gegužės mėnesio Lietuvoje startuoja novatoriška agrarinės aplinkosaugos priemonė, skirta išsaugoti gausiai žydinčias natūralias pievas. Ūkininkai kviečiami būti pirmaisiais, kurie išbandys šią naują priemonę, paremtą geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi.
Ši bandomoji priemonė inicijuojama įgyvendinant „Life“ programos integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje. Projektą koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos priemonę bendradarbiauja Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos ir kiti projekto partneriai.
Šiuo metu ES vyrauja agrarinės aplinkosaugos modelis, kai ūkininkai gauna valstybės išmokas už įsipareigojimą vykdyti aplinkai palankią veiklą, atsižvelgiant ne į gaunamus rezultatus (pavyzdžiui, kokių augalų padaugėjo), bet į nustatytų reikalavimų įvykdymą (pavyzdžiui, šienauti pradėti nustatytu laikotarpiu). Tačiau mokslinės studijos ir geroji praktika rodo, jog didesnę abipusę naudą teikia į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės, kai išmokos skiriamos už tvarkomoje teritorijoje padidėjusią gamtinę įvairovę, o ūkininkui paliekama laisvė pačiam pasirinkti ūkininkavimo priemones, kaip pasiekti norimą rezultatą.
„Kai išmokos mokamos už pasiektą rezultatą, o ne už numatomų ribojimų laikymąsi, ūkininkui paliekamas lankstumas pritaikyti savo žinias ir patirtį. Juk jis geriausiai pastebi savo veiklos poveikį, būdamas šeimininku gali lanksčiai parinkti ūkininkavimo priemones, palankias gamtai ir ūkio gerovei“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.
Dalyvaudami šioje naujoje priemonėje, ūkininkai gaus sąrašą lengvai atpažįstamų augalų rūšių, galinčių augti konkretaus tipo pievoje. Ūkininkaudami savo pasirinktu būdu jie stebės, ar tų rūšių daugėja, ar atsiranda naujų, galbūt kažkurios nyksta. Tai padės įvertinti, ar jų taikoma ūkininkavimo praktika padeda pievai atsigauti.
Bandomajai programai įgyvendinti planuojama atrinkti apie 300 hektarų pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems natūralių ir pusiau natūralių pievų, kuriose nebuvo arta penkerius ar daugiau metų.
Ūkininkai, kurie norėtų prisidėti prie naujos kartos aplinkosaugos ir ateinančius trejus (ar penkerius) metus išbandyti šios priemonės efektyvumą, turėtų iki birželio 1 d. užpildyti internetinę paraiškos formą, nurodydami savo kontaktinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis bandomosios priemonės plotas yra ribotas, todėl susidomėję ūkininkai kviečiami ilgai nelaukti ir registruotis.
Gavę paraiškas, aplinkosaugos specialistai atrinks labiausiai priemonei išbandyti tinkamus ūkius, atvykę į vietą nustatys pievų būklę, pagal kurią vėliau bus vertinama padaryta pažanga. Bandomojoje priemonėje dalyvausiantys ūkininkai bus apmokyti, kaip nesudėtingai nustatyti pasiektus rezultatus, kaip atpažinti gerėjančią būklę rodančius augalus, jiems taip pat bus paruoštos pievų tvarkymo rekomendacijos.
Detali informacija apie išmokų dydžius ir mokėjimo tvarką bus pateikta artimiausiu metu. Svarbu tai, kad dalyvaujantiems šioje priemonėje ūkininkams taip pat išliks galimybė gauti ir kitas išmokas už deklaruojamus plotus.
Jei ši bandomoji į rezultatą orientuota agrarinės aplinkosaugos priemonė pasirodys esanti efektyvi, ją planuojama siūlyti įtraukti į nacionalinį Žemės ūkio strateginį planą. Daugiau informacijos – interneto svetainėje naturalit.lt.
