Daugelis galvoja, kad gražiausias šalies vietas būtų galima nesunkiai suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tai – šalies pajūris, ežeringi Ignalinos ir Molėtų kraštai, Labanoro giria. O kad viena įspūdingiausių šalies vietų yra vidurio Lietuvoje, turbūt retas pagalvoja. Tai – Krekenavos regioninis parkas.
Pažintį su šia saugoma teritorija geriausia pradėti nuo Dobrovolės kaime įsikūrusio parko lankytojų centro, kuriame prieš trejus metus buvo įrengta ekspozicija „Nevėžio upės senvagių įvairovė“.
Kadangi Krekenavos regioninis parkas garsėja Nevėžio vingiais, todėl ir ekspozicijoje juos vaizduoja per visą salę vingiuojanti medžio juosta, ant kurios pateikiama informacinė medžiaga apie senvages, piliakalnius ir pilkapius, vandens malūnus, kaimus, miestelius, dvarus ir kitas parko įdomybes.
Visi apsilankę dėmesį atkreipia į herbariumą – džiovintų augalų rinkinį, kuris įrengtas stiklo pertvaroje.
Atvykus į Krekenavos regioninį parką būtina juo pasigrožėti iš viršaus. Tai galima padaryti užlipus į apžvalgos bokštą, kurios aukštis – 30 metrų. Žiūrint iš aukščiau matyti besirangantis Nevėžis, senvagės, užutekiai, Krekenavos miestelis. Pasak Almos Kavaliauskienės, Krekenavos regioninio parko direktorės, iš bokšto apylinkes galima apžvelgti maždaug 10 kilometrų atstumu.
Viena naujausių atrakcijų parke – Pojūčių takas, kuris buvo įrengtas praėjusių metų rudenį. Pusės kilometro ilgio take įrengta 12 poilsio stotelių. Norintiems patirti įvairius, skirtingus pojūčius, tenka atlikti įvairias užduotis. Pavyzdžiui, laipioti laipynėje, stovėti ant pantoninio liepto. Norintys išbandyti vėjo stiprumą supasi supuoklėse, siekiantys pajusti skirtingus žemės paviršius – vaikšto basomis, atsigulę į medinę lovą stengiasi pajusti medžio energiją, o priglaudus ausį prie klausyklės – išgirsti gamtos garsus.
Tako gale galima pailsėti aikštelėje, iš kurios matyti tekantis Nevėžis.
Norintys ilgesnių maršrutų pėsčiomis, turėtų pasivaikščioti Nevėžio upės slėnio pažintiniu taku. Jo ilgis – 1,6 kilometro. „Einant juo matyti tarp senvagių vingiuojanti upė, žaliuojančios pievos, kurios pavasarį per potvynius būna užliejamos. Taip pat galima susipažinti su Nevėžio senslėnio gamtine įvairove“, – pasakoja A. Kavaliauskienė.
Besidomintys kultūra ir istorija taip pat turės ką aplankyti. Tai ir Barinės kapinynas, Ustronės sodyba ir joje esantis unikalios konstrukcijos svirnas, kuriame veikia J. Tumo–Vaižganto ir knygnešystės muziejus, ir Upytės piliavietė – Čičinsko kalnas, ir Burvelių alkakalnis, o taip pat Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas ir t. t.
Keliauti po Krekenavos regioninį parką galima įvairiai: pėsčiomis, automobiliu, baidare, dviračiu. Kad ir kokį keliavimo būdą pasirinksite, tai galėsite daryti saugiai ir patogiai. Keliaujantiems Nevėžiu praėjusiais metais ant upės kranto buvo įrengtos poilsiavietės, pastatytos nuorodos ir stendai su informacija apie lankomus objektus.
Maršrutų rodyklės ir informaciniai stendai buvo pastatyti ir keliaujantiems sausuma, poilsiavietėse jiems buvo įrengtos laužavietės. Nusprendę po Krekenavos regioninį parką keliauti dviračiu, gali rinktis net iš 3 žiedinių maršrutų, kurių ilgis nuo 17 iki 33 kilometrų.
Jei Krekenavos regioniniame parke esate buvęs prieš keletą metų, tai dabartinis vaizdas jus nustebintų. „Pastaraisiais metais parkas labai pasikeitė. Buvo įrengta ekspozicija, nauji takai pasivaikščiojimui, sutvarkyta daug objektų. Padarytų darbų kaina siekia per 2 mln. eurų. Visi jie buvo įtrauki į 2007–2013 m. Europos regioninės plėtros fondo remiamo projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą veiklas“, – pasakoja A. Kavaliauskienė.
Pernai Krekenavos regioninį parką aplankė beveik 70 tūkst. keliautojų. Lyginant su 2012 metais, lankytojų skaičius padidėjo 25 procentais. Net neabejojama, kad šiemet keliautojų bus dar daugiau.
Remiantis www.vstt.lt inf.
Prie Bakainių piliakalnio / www.vstt.lt nuotr.
