INFORMACIJA APIE 2023 M. DAŽNIAUSIAI NUSTATYTUS PAŽEIDIMUS 2014-2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PROJEKTUOSE

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame aktualią informaciją apie 2023 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius.

2023 m. APVA nustatė pažeidimų atvejų, kai laimėtojo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, tačiau pirkimo vykdytojas tiekėjo pasiūlymą vis tiek pripažino laimėjusiu pirkimą ir sudarė su juo viešojo pirkimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiais veiksmais, visų pirma, pažeidžiami Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 29 str. 1 d./Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Pirkimų vykdytojai, vertindami pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokią galimybę tiekėjams užtikrina lygiateisis jų pasiūlymų vertinimas, atliekamas visų viešojo pirkimo procedūrų metu. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia tai, kad teikėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodomi ne tik patys tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai, bet taip pat ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinantys dokumentai ar informacija.

Tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, kai tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų arba kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 1 d. 3 p. (atitinkamai Pirkimų įstatymo 58 str. 1 d. 3 p.), laimėjusiu gali būti pripažintas tik tas tiekėjas, kuris atitinka pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

Vadovaujantis Pirkimų įstatyme/Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais principais ir nuostatomis, tuo atveju, kai perkantysis subjektas/perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime ir dokumentuose nustato tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas ir atitikti tam, kad būtų garantuotas objektyvus šių duomenų palyginimas, užtikrinta sąžininga konkurencija. Visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog „<…> perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje <…>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Tai reiškia, kad perkantysis subjektas/perkančioji organizacija, vykdydami pirkimo procedūras, turi laikytis tiek įstatymuose reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, tiek ir iš anksto perkančiojo subjekto/perkančiosios organizacijos paskelbtų pirkimo sąlygų. Be to, pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkantiesiems subjektams/perkančiosioms organizacijoms, kad tiekėjai galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o pirkimų vykdytojai – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas.

Pažymėtina, jog pasiūlymų vertinimo metu pirkimo vykdytojas privalo nustatyti, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka nustatytus pirkimo dokumentų reikalavimus ir jeigu pastarojo pasiūlymas šių reikalavimų neatitinka, pasiūlymą atmesti. Priimdamas tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pirkimo vykdytojas pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir savo paties parengtas pirkimo sąlygas.

INFORMACIJA APIE 2023 M. DAŽNIAUSIAI NUSTATYTUS PAŽEIDIMUS 2014-2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PROJEKTUOSE

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame aktualią informaciją apie 2023 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius.

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 62 str. 1 d. nustatyta: „Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.“

Pirkimų įstatymo 62 str. 7 d. pažymėta: „Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“

Pirkimų įstatymo 96 str. 1 d. nustatyta: „Perkantysis subjektas turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.“

Pažymėtina, kad nei Pirkimų įstatyme, nei Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatytas draudimas, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme.

APVA, atlikusi viešųjų pirkimų patikrą, nustatė pažeidimų atvejų, kai pirkimų vykdytojai pirkimo dokumentuose įtraukė sąlygą, draudžiančią tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės dalyvis (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subrangovu.“

Atkreiptinas dėmesys, jog pirkimų vykdytojų diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Pirkimų vykdytojams nesuteikta teisė riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, yra išaiškinusi: „<…> Tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.“ [1]

Taigi, pirkimų vykdytojai pirkimo dokumentuose negali įtraukti sąlygos draudžiančios tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju, išskyrus pagrįstus atvejus. Tuo atveju, jei pirkimo vykdytojas visgi nusprendžia į pirkimo dokumentus tokią sąlygą įtraukti, jis privalo pateikti pagrįstus įrodymus, kad konkretaus pirkimo atveju tokia sąlyga yra būtina, įvertinus pirkimo ypatumus.

Pastebėtina, jog ribojimai dalyvauti tiekėjams, atsižvelgiant į rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, galimi tik tais atvejais, kai reikia patikėti tam tikrų darbų dalies atlikimą išimtinai pasiūlymą teikiančiam tiekėjui arba jo subtiekėjui, arba būtina atskirti darbų vykdymo ir kontrolės subjektus, kai įstatyminis reikalavimas draudžia tam pačiam tiekėjui ir/ar subtiekėjui ir atlikti darbus, ir kontroliuoti jų kokybę.

[1] Išsamiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002236199

INFORMACIJA APIE 2022 M. DAŽNIAUSIAI NUSTATYTUS PAŽEIDIMUS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ BENDRAI FINANSUOJAMUOSE PROJEKTUOSE

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame aktualią informaciją apie 2022 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, siekiant ateityje panašių klaidų išvengti.

APVA vykdant viešųjų pirkimų patikrą, buvo nustatyti atvejai, kai perkančiosios organizacijos pasirinko netinkamą pirkimo būdą, pavyzdžiui, vykdė mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, nors turėjo pasirinkti kitą pirkimo būdą – skelbiamą apklausą.

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 17 str. 1 d. ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (MVPTA) 6 p. įtvirtinti bendrieji viešųjų pirkimų principai, kurie perkančiosioms organizacijoms yra privalomi, t. y. perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, siekia racionaliai naudoti tam skirtas lėšas bei užtikrina, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis. MVPTA 7 p. nurodyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti MVPTA nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos.

Pažymėtina, kad  mažos vertės pirkimams VPĮ visa apimtimi netaikomas. VPĮ 25 str. 2 d. nustato, kad atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 str., 58 str. 1 d., 82 str., 86 str. 5, 6, 7 ir 9 d., 91 str., VI ir VII skyrių nuostatos ir MVPTA nustatytos taisyklės. VPĮ 31 str. 2 d. įtvirtinta, kad pagal bendrą taisyklę perkančioji organizacija privalo skelbti ir apie mažos vertės pirkimą, išskyrus to paties straipsnio 3 d. nustatytus atvejus, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie atitinkamus mažos vertės pirkimus. VPĮ 31 str. 3 d. nurodyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama jeigu yra šio įstatymo 71 str. 1 d. 2 p., 2, 3, 5 arba 6 d. nustatytų sąlygų arba bent viena iš VPĮ 31 str. 3 d. išvardintų sąlygų, pavyzdžiui, viena iš jų – kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) (VPĮ 31 str. 3 d. 4 p.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir MVPTA 21.2.1 p., pagal kurį, neskelbiama apklausa gali būti atliekama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM).

Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 31 str. 3 d. 2 p. bei MVPTA 21.2.1. p. nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ ir MVPTA numatytais pirkimo būdais.

Viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų atlikimą (VPĮ 1 str. 1 d.). Efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas neatsiejamas nuo racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje nuosekliai pažymima, kad vadovaujantis VPĮ 17 str. 1 d. perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (LAT 2011-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Atsižvelgiant į VPĮ 17 str. 1 d. ir MVPTA 6 p. nustatytus principus, perkančioji organizacija galimybe neskelbti apie pirkimą gali naudotis tik pagrįstais atvejais ir išlaikydama viešųjų pirkimų principus, visų pirma − skaidrumo, todėl turi siekti apie pirkimus skelbti bei suteikti kuo didesnę galimybę suinteresuotiems rinkos dalyviams sudalyvauti pirkime. LAT formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad viešųjų pirkimų pažeidimai pripažįstami ir tada, kai perkančioji organizacija neteisėtai (ne pagal VPĮ) [pastaba:  ir /ar ne pagal MVPTA reikalavimus] vykdo pirkimą neskelbiamų derybų būdu [pastaba: turima omenyje MVPTA įtvirtintą neskelbiamos apklausos pirkimo būdą], t. y. pirkimo sąlygas išviešina tik tam tikriems tiekėjams (mutatis mutandis LAT 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1, Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516). Be to, LAT praktikoje išaiškinta, kad konstatavus [pastaba: neskelbiamų derybų inter alia neskelbiamos apklausos] „<…> neteisėtą taikymą, būtina pripažinti ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, imperatyviųjų nuostatų pažeidimą <…> Šį neteisėto neskelbiamų derybų procedūros vykdymo ir viešųjų pirkimų principų, kaip imperatyviųjų teisės normų, pažeidimo ryšį patvirtina Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, sudarius neteisėtas tiesiogines sutartis (t. y. be išankstinio skelbimo procedūros), padaromas sunkiausias Europos Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimas (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1), bei šią nuostatą atitinkantis Direktyvoje 2007/66 įtvirtintas korekcinis mechanizmas, nustatantis veiksmingas ir atgrasančias sankcijas prieš tokio pobūdžio pažeidimus“ (mutatis mutandis LAT 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

INFORMACIJA APIE 2022 M. DAŽNIAUSIAI NUSTATYTUS PAŽEIDIMUS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ BENDRAI FINANSUOJAMUOSE PROJEKTUOSE

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame aktualią informaciją apie 2022 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, siekiant ateityje panašių klaidų išvengti.

APVA vykdant viešųjų pirkimų patikrą, buvo nustatyti atvejai, kai pirkimų vykdytojai (perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai) likus kelioms ar vienai dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (neskaitant paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos) atsakė į tiekėjų klausimus, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino.

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 36 str. 5 d. (atitinkamai – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) 49 str. 5 d.) numatyta, kad tais atvejais, kai papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija[1] ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta VPĮ 60 str. 3 d., 62 str. 7 d. (PĮ 70 str. 3 d.), šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.

Viešųjų pirkimų įstatymo 40 str. 4 d. (PĮ 53 str. 4 d.) nurodyta, kad perkančioji organizacija[2] privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, šiais atvejais: 1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta VPĮ 60 str. 3 d., 62 str. 7 d. (PĮ 70 str. 3 d.), šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos; 2) jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

Taigi, VPĮ/PĮ normose yra įtvirtinti imperatyvūs terminai, iki kada turi būti pateikti pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai. Šie terminai laikomi minimaliai būtinais tiekėjams tinkamai susipažinti su visomis korekcijomis ir spėti atitinkamai pakoreguoti pasiūlymus (paraiškas), todėl, kai pirkimo vykdytojas nespėja pateikti dokumentų paaiškinimų, patikslinimų iki nurodyto termino, turi būti pratęstas pasiūlymo (paraiškos) pateikimo terminas.

Pažymėtina, kad VPĮ 40 str. 4 d. (PĮ 53 str. 4 d.) neprivalo būti taikoma, kai ne pirkimo vykdytojai, o tiekėjai vėluoja pateikti prašymus, klausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo.

Darytina išvada, jog, kai tiekėjai laiku paprašo paaiškinti, patikslinti, papildyti pirkimo dokumentus, tačiau dėl įvairių priežasčių (didelės tikslinimų apimties, skaičiaus, būtinybės kreiptis į pirkimo dokumentų ar atskiros jų dalies rengėjus ar kt.) pirkimo vykdytojas negali užtikrinti minimalių terminų, įtvirtintų VPĮ 36 str. 5 d. (PĮ 49 str. 5 d.), privalomai turi būti pratęsiamas pasiūlymo (paraiškos) pateikimo terminas, jį nustatant pakankamą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 40 str. 4 d. (PĮ 53 str. 4 d.) yra įtvirtinta pirkimo vykdytojo pareiga pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Pasiūlymų pateikimo terminas, kaip toks, yra susijęs ir su konkurencijos užtikrinimu viešajame pirkime bei siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Kuo ilgesnis pasiūlymų pateikimo terminas, ypatingai, terminas, likęs po viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo, tuo daugiau galimybių tiekėjai turi tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu teismų praktikoje išaiškinta, kad didesnis dalyvių skaičius pirkime, t. y. platesnė konkurencija, visada užtikrina galimybes gauti mažesnes pasiūlymų kainas bei užtikrinti racionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą (LAT 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013).

[1] arba perkantysis subjektas.

[2] arba perkantysis subjektas.

AKTUALU PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS: INFORMACIJA APIE DAŽNIAUSIAI NUSTATOMUS PAŽEIDIMUS

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame informaciją apie 2021 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, siekiant ateityje panašių klaidų išvengti.
Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi / Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pirkimo vykdytojui nustatyta pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šie reikalavimai taikomi ir pirkimo dokumentų (pirkimo sąlygų) parengimo etape, nes tik pagal teisėtas ir nediskriminacines pirkimo sąlygas įvykdytas pirkimas atitiks šiuos principus ir tik tokiu pirkimu bus pasiekti jo tikslai.
APVA vykdant viešųjų pirkimų patikrą, buvo nustatyti atvejai, kai paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, pirkimo vykdytojai, nors ir atsakė į užduotus klausimus, tačiau atsakymus siuntė tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2021-09-14 pranešime yra išaiškinusi, jog atsakymas turi būti siunčiamas ne tik klausimą pateikusiam tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiamas CVP IS prie pirkimo dokumentų viešai, kad galėtų matyti prie pirkimo dar neprisijungę, ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai (Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimo nuoroda: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002340000).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Atsižvelgiant į tai, CVP IS kartu su viešojo pirkimo dokumentais turi būti paskelbti ir visi viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus. Viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo. Priešingu atveju, pirkimo vykdytojui neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai.

AKTUALU PROJEKTŲ VYKDYTOJAMS: INFORMACIJA APIE DAŽNIAUSIAI NUSTATOMUS PAŽEIDIMUS (II)

Projektų vykdytojų dėmesiui teikiame informaciją apie 2021 m. APVA atliktų pažeidimo tyrimų metu nustatytus dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, siekiant ateityje panašių klaidų išvengti.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurie perkančiosioms organizacijoms yra privalomi, t. y. perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms pateikti VPĮ 47 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos principinės imperatyvios nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos, t. y. perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
APVA vykdant viešųjų pirkimų patikrą, nustatė atvejų, kai pirkimų vykdytojai, nustatydami kvalifikacinius reikalavimus, reikalauja to, kas iš esmės nėra susiję su pirkimo objektu, pavyzdžiui, vykdant paprastojo remonto darbų (stogo dangos keitimo) pirkimą, nustatomas reikalavimas statybos darbų vadovui būti atestuotam elektros tinklų ir vandentiekio tinklų statinių grupėms, nors remonto projekte tokių darbų nėra numatyta; perkant paslaugas, reikalingas įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstrukcijos projektus, nustatomas reikalavimas tiekėjui turėti kultūros paveldo specialistą, kuris, be kita ko, turėtų teisę rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus (trečia kategorija), nors projekte nenumatyta vykdyti jokių darbų, susijusių su kultūros paminklais. Taip pat APVA nustatė atvejų, kai kvalifikaciniuose reikalavimuose nepagrįstai ribojant konkurenciją pabrėžiama, pavyzdžiui, kad tiekėjo siūlomas ekspertų grupės vadovas (FIDIC inžinierius) negali būti siūlomas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigoms arba tiekėjas negali siūlyti to paties projekto dalies vadovo daugiau kaip dviem projekto dalims, arba tiekėjo siūlomas projekto vadovas negali būti siūlomas ir projekto dalies vadovo pareigoms.
VPĮ 47 str. 7 d. apibrėžia, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtiną tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio mėn. 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, kurios 8.4 p. numatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami, o 8.5 p. apibrėžia, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Apibendrintai galima teigti, jog VPĮ ir  Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika nurodo, kokius reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti, o šių teisės aktų pritaikymas konkrečiai situacijai yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija turi nuspręsti, o savo sprendimą – galėti pagrįsti, kokie reikalavimai konkrečiame pirkime yra būtini ir juos nurodyti pirkimo dokumentuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo vykdytojai negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Teismų praktikoje pažymima, jog perkančioji organizacija gali nustatyti aukštus bei specifinius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, jei pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties teikėjai, turintys teisę atlikti darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų atitinkamo teisę verstis veikla suteikiančio dokumento (atestato), nors perkančiosios organizacijos įsigyjamiems darbams toks dokumentas apskritai neprivalomas (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).