Viešųjų pirkimų rekomendacijos

Informuojame apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas viešuosiuose pirkimuose:

Perkančiosios organizacijos kvalifikacinius reikalavimus nustato, nesivadovaujant 2017 m. birželio 29 d Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika).

Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams:

„Tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų, atliktų savo jėgomis, apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnė kaip 1200 000 EUR be PVM;“

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) tokio kvalifikacinio reikalavimo nėra. Tačiau pagal savo esmę reikalavimas panašus į Metodikos 12.4. p. reikalavimą: „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.“

Metodikos 12 p. nustatyta, kad: „vertinant ūkio subjekto pajamas, galima reikalauti tam tikros ūkio subjekto, daugiausiai 3 (trejų) paskutinių finansinių metų (paprastai – 1 (vienerių) metų, pagrįstais atvejais, kai reikia įsitikinti ilgalaikiu tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu – 2 (dvejų) arba 3 (trejų) metų)<…>“.

Metodikos 6 p. sakoma, kad:

„Pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis šios Metodikos ‎7 punkte nustatytais principais, gali nustatyti kitokius nei šioje Metodikoje įtvirtintus, Viešųjų pirkimų įstatymui ir Pirkimų įstatymui neprieštaraujančius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio ir ekonominio ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir jų vertinimo metodus ir (ar) jų reikšmes, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau negali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų kitokius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nei nurodyta Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnyje.

Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 5 d. 4 p. numato, kad „Perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą:

„4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima.“

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinama, kad reikalaujant 5 (penkių) pastarųjų metų, Tiekėjo vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimties, nusivadovauta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 d., 51 straipsnio 5 d. 4 p., Metodikos 6 p., 12 p.

Taip pat pažymėtina, kad nurodant reikalavime dėl Tiekėjo vidutinių metinių svarbiausių statybos darbų apimties, rekomenduojame nurodyti 1 (vienerių) metų svarbiausių statybos darbų apimtį. Nurodant 2 (dvejų) arba 3 (trejų) metų) Perkančioji organizacija turėtų turėti pagrindimą dėl nustatyto reikalavimo, kaip nurodyta Metodikos 12 p.

Pasitaiko atvejų, kai Perkančiosios organizacijos kvalifikaciniuose reikalavimuose klaidingai nustato Metodikoje taikomus koeficientus.

Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams:

„Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, paskutiniais 3 finansiniais metais, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 1 500 000 Eur be PVM<…>“.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (aktuali redakcija pirkimo vykdymo metu),(toliau – Metodika) 12.4 p., „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas“, numatyta, kad:

„Kai numatoma sudaryti ilgalaikę vidutinės ar didelės vertės pirkimo sutartį, atsižvelgiama į planuojamą didžiausią metinę pirkimo sutarties vykdymo vertę. Jeigu ketinama sudaryti 36 mėnesių trukmės pirkimo sutartį, kurios kiekvienais metais planuojamas įvykdymas yra panašus, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto vidutinėms metinėms pajamoms iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas – konkreti suma eurais, kuri būtų ne daugiau kaip 1,5-2 karto didesnė už numatomą metinę pirkimo sutarties vykdymo vertę (bet ne daugiau kaip 2 kartus didesnės už visą numatomą pirkimo sutarties vertę) arba būtų apie 0,5-0,7 visos numatomos pirkimo sutarties vertės.

Jeigu konkrečiu atveju nėra žinoma ar aktuali metinė vertė, vadovaujamasi šia nuostata: apie 0,5-0,7 visos numatomos pirkimo sutarties vertės.

Konkretaus pirkimo atveju nebuvo žinoma metinė pirkimo sutarties vykdymo vertė, žinoma tik bendra pirkimo sutarties vertė, tai – 1.700.000,00 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad nustatytas reikalavimas neturėjo viršyti 1 190 000,00 Eur be PVM (pirkimo sutarties vertė – 1.700.000,00 Eur be PVM x 0,7);

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Perkančioji organizacija pažeidė: Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 dalį., Metodikos 12 p., 12.4 p.

Kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi neįvertinant ar jie proporcingi ir atitinka pirkimo objektą.

Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams:

„Tiekėjo specialistai, kurie laimėjimo atveju bus skiriami Sutarties vykdymui, turi turėti reikiamą patirtį atlikti perkamus Darbus (Inžineriniai tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, neypatingas statinys), t. y. tiekėjas turi turėti: ne mažiau nei 1 (vieną) statinio projekto vadovą, turintį ne trumpesnę nei 2 (dviejų) metų statinio projekto vadovo patirtį projektuojant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus.“

Įvertinus pirkimo dokumentus, nustatyta, kad pagrindiniai darbai – suprojektuoti ir nutiesti paviršinių nuotekų tinklus. Vandentiekio tinklų projektavimas nebuvo numatytas.

Todėl kvalifikacinis reikalavimas specialistui, turėti patirtį projektuojant vandentiekio tinklus yra perteklinis ir neproporcingas perkamam objektui.

Atsižvelgiant į auksčiau išdėstytą, nustatant kvalifikacinį reikalavimą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas.

Informacija parengta 2024-01-15

Kitus pranešimus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas bei rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų vykdymo galite rasti čia: https://skelbimai.apva.lt/veiklos-sritys/projektu-vystymas/rekomendacijos-viesuju-pirkimu-vykdymui/

Viešųjų pirkimų rekomendacijos

Pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, susijusias su pasiūlymų tikslinimu

Agentūra atlikdama pirkimų
patikrą pastebi, kad ne visi pirkimų vykdytojai vadovaujasi Viešųjų pirkimų
tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintomis Pasiūlymų
patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šiuo
teisės aktu privaloma vadovautis vykdant tarptautinius ir supaprastintus
pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), pradėtus nuo 2023 m. sausio 1 d.

Dažniausiai klystama nesilaikant
Taisyklių 7.4 p. įtvirtintų nuostatų. Šiame punkte numatyta:

7.4. Prašymas patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą
ir atsakymas į šį prašymą teikiamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų:

7.4.1. pirkimo vykdytojas turi tiksliai ir aiškiai
formuluoti prašymą patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą. Pvz.,
pirkimo vykdytojas turi prašyti paaiškinti, kokie konkrečiai pasiūlyme pateikti
duomenys rodo tiekėjo atitiktį pirkimo dokumentų X punkte nurodytam
kvalifikacijos reikalavimui. Negali būti
teikiamas bendro pobūdžio prašymas įrodyti, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka
pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, prašyme nedetalizuojant, apie
kurį kvalifikacijos reikalavimą ar jo dalį klausiama;

7.4.2. tiekėjas, teikdamas atsakymą į prašymą patikslinti,
papildyti ar paaiškinti pasiūlymą, turi:

7.4.2.1. įvertinti pasiūlymo turinio nustatytas
patikslinimo, paaiškinimo ar papildymo ribas. Atsakydamas į pirkimo vykdytojo
prašymą, tiekėjas turi išnagrinėti pirkimo dokumentų/prašymo reikalavimus ir
įvertinti, kokių duomenų prašoma, ir ar tiekėjo teikiami duomenys tiek turiniu,
tiek apimtimi atitinka tai, kas nurodyta pirkimo dokumentuose/prašyme. Pvz.,
jei pirkimo vykdytojas prašo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlyme
pateiktą informaciją apie tiekėjo patirtį (jo įvykdytus projektus), tiekėjas
gali tik paaiškinti, papildyti ar paaiškinti jau pasiūlyme pateiktą
informaciją, bet negali paaiškinime nurodyti, kad vietoje patikslinimo,
papildymo ar paaiškinimo pateiks informaciją apie kitą turimą patirtį (naujus,
pasiūlyme nenurodytus projektus);

7.4.2.2. teise patikslinti, paaiškinti ar papildyti
pasiūlymą naudotis sąžiningai. Atsakant į pirkimo vykdytojo prašymą, tuo pačiu
(vienu) atsakymu negali būti teikiamas pats patikslinimas, paaiškinimas ar
papildymas ir jį pakartotinai patikslinantys, paaiškinantys ar papildantys
nauji duomenys, kurie nebuvo nurodyti pasiūlyme. Pvz., teikdamas
paaiškinimus dėl to, kaip siūlomo eksperto kvalifikaciją pagrindžia sutartis X,
tiekėjas negali pridėti ir prieš tai pasiūlyme nenurodytos sutarties Y, skirtos
pagrįsti tam pačiam aspektui, siekdamas apsidrausti tuo atveju, jei sutartis X
neįrodytų specialisto atitikties keliamiems reikalavimams.

Pirkimų vykdytojai kartais prašo tiekėjų patikslinti
kvalifikacijos duomenis ir pateikus informaciją apie kitas įvykdytas sutartis,
nurodžius kitus specialistus ar jų vykdytus projektus, nei buvo nurodyta
teikiant pirminę informaciją, vertina naujus duomenis ir neretai nustato, kad
toks pasiūlymas atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad kaip ir
numatyta Taisyklėse, gali būti tikslinama, paaiškinama, papildoma tik ta
informacija, kuri buvo pateikta kartu su pasiūlymu arba pirmą kartą paprašius
pateikti kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Negali būti
pateikiami visiškai nauji duomenys.

Taip pat svarbu pažymėti, kad tikslinant duomenis apie
pasitelkiamus specialistus, svarbu įvertinti asmenų statusą. Viešųjų pirkimų
įstatymo 49 str. 4 d. nustatyta: „Perkančioji
organizacija pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas patikrina, ar
ūkio subjektai, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus
kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų.
Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo
padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 46 straipsnį perkančiosios
organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi
pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu
ūkio subjektu.“

Ši nuostata leidžia daryti išvadą,
kad nustačius, jog pateikti duomenys apie kvazisubtiekėją neįrodo jo atitikimo
kvalifikacijos reikalavimams, pirkimo vykdytojas privalo prašyti jį pakeistas
kitu, reikalavimus atitinkančiu kvazisubtiekėju ar ūkio subjektu, kurio
pajėgumais remiamasi. Reikalavimų neatitinkantis kvazisubtiekėjas negali būti
pakeistas tiekėjo darbuotoju. Tuo tarpu, paaiškėjus, kad kvalifikacijos
reikalavimo neatitinka tiekėjo darbuotojas, jis negali būti pakeistas nei kitu
darbuotoju, nei kvazisubtiekėju ar ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiamasi,
nes tokios galimybės nenumato Taisyklės.

Informacija parengta
2023-08-31

Pranešimas dėl žaliųjų pirkimų reikalavimų įsigaliojusių nuo 2023 m.

Vadovaujantis 2021 m. birželio 21 d. Vyriausybės patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ pakeitimu, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atitinkamai apibrėžti Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymuose ir subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos (toliau kartu – Pirkimo vykdytojai), tačiau įgyvendina pažangos lėšomis finansuojamas pažangos priemones ir (arba) projektus, nuo 2023 m. visus pirkimus, išskyrus pirkimus, vykdomus žodžiu sudarant pirkimo sutartis ir (ar) įgyvendinant užsienyje vykdomus tarptautinių donorų lėšomis finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir (ar) maisto pirkimus, atliekamus vykdant krašto apsaugos gynybines užduotis ir (ar) įsipareigojimus NATO, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taisymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

Siekiant išvengti klaidų vykdant viešuosius pirkimus, skelbiame pranešimą dėl aplinkos apsaugos kriterijų taikymo bei pateikiame svarbiausius akcentus dėl aktualios redakcijos Aprašo nuostatų.

Pažymėtina, kad jeigu pirkimo objektas patenka į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą (pagal Aprašo 4.1 p.), nurodytą Aprašo 1 priede (toliau – Produktų sąrašas), tam, jog pirkimas būtų laikomas žaliuoju, jis turi atitikti visus nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, aktualius konkrečiam pirkime, nurodytus Aprašo 2 priede. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo atveju minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai turi būti taikomi visam pirkimo objektui ir Aprašo 7 punkte numatyta išimtis netaikoma.

Pagal Aprašo 4.3 p. nustatyti reikalavimai gali būti taikomi tik toms paslaugoms ir darbams bei pagal 4.4 p. nustatyti reikalavimai gali būti taikomi tik toms prekėms, paslaugoms ir darbams, kuriems nėra nustatyti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, t. y. jų nėra Produktų sąraše. Tai reiškia, jei yra perkami, pvz., pastato statybos darbai su projektavimu, kurie įtraukti į Produktų sąrašą pagal Aprašo 1 priedo 12 p. (Aprašo 2 priedo 15 p. nustatyti minimalūs aplinkosaugos reikalavimai), tokiam objektui negalima taikyti Aprašo 4.4.1 p.

Aprašo 2 priedo 15.1. p. nurodo, kad kai yra perkamos pastatų projektavimo paslaugos, projekte turi būti numatyta, kad statyboje naudojamos statybinės medžiagos atitiktų minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (XIII skyrius „Statybinės medžiagos“). Tačiau, atsižvelgiant į perkamą objektą ir galimą poveikį aplinkai, rekomenduotina nustatyti ir kitus su pastatų statyba susijusių produktų grupių minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (pvz., XIV skyrius Patalpų apšvietimas, XV skyrius Vandens čiaupai ir dušai, XVI skyrius Vandens šildytuvai).

Perkant darbus, kurie nepatenka į Produktų sąrašą (pvz., perkami rangos darbai, bet tai nėra pastatų ar kelių statybos darbai arba, pvz., perkami statybos darbai, kuriems atlikti nėra reikalingas projektas) Pirkimo vykdytojas neprivalo taikyti reikalavimų statybinėms medžiagoms, tačiau tuo atveju, kai tai yra įmanoma, perkamiems darbams rekomenduojama nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus pagal Aprašo 2 priedo XIII sk. “Statybinės medžiagos” (pvz., vadovaujantis 4.4.4.3. principu prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai ir/ar 4.4.4.1. principu prekei pagaminti ir (ar) tiekti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir (ar) sudėtyje yra pakartotinai panaudotų ir (ar) perdirbtų medžiagų).

Jei pirkimo sudėtyje yra produktų, kuriems nustatyti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, t. y., jeigu perkamas produktas (pvz., atliekant vandentiekio tinklų tiesimo darbus ir atliekant kelių statybos darbus ir įrengiant kelio ženklus) yra Produktų sąraše (šiuo atveju Aprašo 1 priedo 17 p.) tam, jog pirkimas būtų laikomas žaliuoju, jis turi atitikti visus nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus konkrečiam produktui, nurodytus Aprašo 2 priede (šiuo atveju kelių statybos darbų ir kelio ženklų įrengimo produktams).

Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, išimtis dėl reikalavimų taikymo ne visam pirkimo objektui, o tik jo daliai, kurios vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės, yra galima tik tuomet, kai perkamo produkto nėra Produktų sąraše, ir kai aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi vadovaujantis Aprašo 4.2, 4.3 ar 4.4.4 papunkčiais. Pažymėtina, kad kai pirkimas sudėtinis (dalis objekto patenka į Produktų sąrašą, o dalis ne), tai pirkimo daliai kur objektas nepatenka į Produktų sąrašą aplinkos apsaugos reikalavimai gali būti nustatyti vadovaujantis Aprašo 4.2, 4.3 ar 4.4.4 papunkčiais. Pažymėtina, kad tokiu atveju tai daliai pirkimo, kuriai aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi vadovaujantis Aprašo 4.2, 4.3 ar 4.4.4 papunkčiais, galima pritaikyti taisyklę (Aprašo 7 p.), jog aplinkosauginiai reikalavimai gali būti nustatomi tik jo daliai, kurios vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės.

Atkreipiame dėmesį, kad aplinkosauginiai reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, negali būti deklaratyvūs, dviprasmiški ar abstraktūs bei turi būti susiję su pirkimo objektu. Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti reikalavimai, jie turi būti susiję su pirkimo objektu ir patikrinami. Pavyzdžiui, taikant Tvarkos aprašo 4.4.4.1 p., jei norima nustatyti reikalavimą, kad būtų sunaudojama mažiau gamtos išteklių ar mažiau teršiama aplinka, Pirkimo vykdytojas turi būti išsiaiškinęs, kurie gamtos ištekliai perkamam produktui yra naudojami, kiek jų įprastai sunaudojama, kokio sumažinimo Pirkimo vykdytojas tikėtųsi iš tiekėjo. Pirkimo dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatoma ko Pirkimo vykdytojas siekia. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išaiškinimą dėl aplinkosauginių reikalavimų nustatymo, išaiškinimas pateiktas čia.

Pažymėtina, kad sutarties vykdymo etape reikėtų atidžiai stebėti, kaip laikomasi sutarties nuostatų, o atsakomybė už jų laikymąsi turėtų būti aiškiai nurodyta sutartyje. Jei tiekėjas nesilaiko žaliojo kriterijaus reikalavimo dėl kurio jis tapo laimėtoju (kokybiniai kriterijai, kvalifikacija, techninė specifikacija ir t.t.), viešojo pirkimo sutartyje turi būti numatytos sankcijos.

Pateikiame nuorodas į Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas pirkimų gaires, pranešimus, išaiškinimus, dažniausiai užduodamus klausimus apie žaliuosius pirkimus, kurie gali būti naudingi nustatant aplinkos apsaugos kriterijų reikalavimus pirkimo dokumentuose:

Tarnybos įrašas dėl ‚Žaliųjų reikalavimų nustatymo pirkimo dokumentuose“, pateiktas čia“;
Tarnyba taip pat skelbia pranešimus, naujienlaiškius, gerąją praktiką dėl žaliųjų pirkimų, pateikta čia;
Dažniausiai užduodami klausimai apie žaliuosius pirkimus (DUK), pateikta nuoroda čia;
Informacinis pranešimas apie pasikartojančias klaidas darbų pirkimuose nustatant aplinkos apsaugos kriterijų, pateiktas čia;
Išaiškinimas dėl Apraše patvirtintų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų „Pastatų projektavimo paslaugoms ir jų statybos darbams“ taikymo (Tvarkos aprašo 2 priedo 15 punktas). Pranešime pateikiami paaiškinimai, kada Aprašo 2 priedo 15 punktas taikomas bei kokiais atvejais šio punkto taikymas nėra privalomas, pavyzdžiui, kai perkami pastatų statybos darbai, kuriems nėra reikalingas projektas arba rengiamas supaprastintas projektas, paprastojo remonto ar griovimo projektas ir kt. Išaiškinime pateikiami Aprašo 2 priedo 15 punkto taikymo pavyzdžiai, kai projektas rengiamas dviem etapais ir pastato statybos darbai perkami pagal jau parengtą techninį projektą, kai projektas rengiamas vienu etapu ir pan. Su išaiškinimu galite susipažinti čia;
Tarnybos parengtos viešinimo paslaugų gairės, projektavimo paslaugų pirkimų gairės, statybos darbų pirkimų gairės, kurios papildytos naujomis dalimis dėl žaliųjų pirkimų vykdymo, pateikta nuoroda čia;
Tarnyba kviečia naudotis nauju įrankiu, kuris sukurtas siekiant, kad pirkimų vykdytojams, tiekėjams ir visiems suinteresuotiems asmenims būtų patogiau ir paprasčiau surasti informaciją apie žaliuosiuose pirkimuose nustatytus aplinkosauginius reikalavimus bei kuriose pirkimo dokumentų dalyse jie nustatyti. Analitinis stebėsenos įrankis „Žalieji pirkimai pagal pirkimų skelbimuose pildomą informaciją“ – tai interaktyvi priemonė, kurioje pateikiama informacija pagal pirkimų vykdytojų pirkimų skelbimuose pateiktus duomenis apie tarptautiniuose ir supaprastintuose (įskaitant ir mažos vertės) pirkimuose keliamus aplinkosauginius reikalavimus, pateiktas čia;
Nuo 2023 m. sausio mėn. įsigaliojus Aprašo pakeitimams pasipildžiusiais naujais atvejais, kada pirkimas gali būti laikomas žaliuoju pirkimu, Pirkimo vykdytojams kyla klausimų, kaip šie atvejai turi būti pritaikomi praktikoje. Todėl, Aplinkos ministerijos specialistai parengė išaiškinimą dėl Aprašo 4.4.1 p. (aplinkosaugai palankių produktų sąrašas) ir 4.4.3 p. (nematerialaus pobūdžio paslaugos) taikymo vykdant žaliuosius pirkimus. Pateikiami gerieji bei blogieji taikymo pavyzdžiai. Visą išaiškinimą galite rasti čia;
Nustatant aplinkos apsaugos reikalavimus pakuotėms pirkimuose, rekomenduojame pasinaudoti Aplinkos ministerijos tinklalapyje esančia informatyvia skiltimi – „Apie pakuočių priskyrimą perdirbamoms / neperdirbamoms“. Čia pateikiama informacija apie pakuočių medžiagų rūšis, kokios pakuotės gali būti priskiriamos perdirbamoms ir kt. Tai gali būti pagalba nustatant reikalavimus bei atitiktį įrodančius dokumentus, nuoroda čia.

Informacija parengta 2023-04-27

Pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas kai vykdomi viešieji pirkimai pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (kai nustatomi kokybės kriterijai)

Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (kokybės kriterijai), jie nėra perkeliami į sudaromą pirkimo sutartį. Pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje (priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018) išaiškinama, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje Wall AG 39 punktą). Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad jei tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose.

Taip pat reikia visada pagalvoti apie sutarties sąlygas dėl tiekėjų sankcijų (baudų), jei tiekėjas neužtikrins šių reikalavimų vykdymo. Tačiau pažymėtina, kad dažnu atveju neužtenka už reikalavimų nesilaikymą numatyti baudas tiekėjui. Pavyzdžiui, jeigu ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo išrinktas pagal (balai skirti už) tai, kad prekė turi tam tikrą funkcinį pranašumą (savybę), tiekėjui pristačius šio funkcinio pranašumo (savybės) neturinčią prekę, Pirkimo vykdytojas jos negali priimti, net jeigu ir taikytų tiekėjui kokią nors sutartyje numatytą baudą. Pirkimo vykdytojas turi reikalauti, kad Tiekėjas pristatytų prekę, atitinkančią reikalavimus bei tiekėjo pasiūlymą. Neturi būti sudaroma situacija, kurioje tiekėjui „apsimokėtų“ sumokėti baudą, o ne įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Informacija parengta 2023-03-07

Pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus ir taikant dviejų vokų principą

Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai vykdant pirkimus ir taikant dviejų vokų principą (t. y. kai pasiūlymai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį), atplėšus pirmąjį voką, patikrinus ir įvertinus pasiūlymų techninius duomenis, pranešant dalyviams apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atskleidžiamos dalyvių tapatybės (t.y. įmonių pavadinimai) arba pasiūlymų įvertinimo rezulatatai siunčiami tik tų konkrečių dalyvių, bet nepateikiami pasiūlymų įvertinimo rezultatai kitų dalyvių.

Atkreipiame dėmesį, kad atplėšus pirmąjį voką:

Pirkimo vykdytojų vykdomų supaprastintų ir tarptautinės vertės pirkimų atveju: pirkimo dalyviams siunčiama informacija ne tik apie jų, bet ir apie kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą (VPĮ 55 str. 7 d. / PĮ 64 str. 7 d.). Tačiau siųsdami informaciją pirkimo vykdytojai negali atskleisti tiekėjų tapatybių (ši informacija jiems siunčiama tik nustačius laimėjusį pasiūlymą ir pasiūlymų eilę). Pvz., siunčiant informaciją tiekėjus galima įvardinti A, B, C ir t.t., kiekvienam asmeniškai atskleidžiant, kaip jis pavadintas.
Perkančioji organizacija, vykdanti mažos vertės pirkimą, laikosi tos pačios tvarkos.
Perkantysis subjektas, vykdydamas mažos vertės pirkimą, tiekėjus apie pirmųjų vokų plėšimo rezultatus informuoja pagal savo pasitvirtintose Mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatytą tvarką. Rekomenduotume, siekiant užtikrinti skaidrumo principą, informuoti tiekėjus.

Atplėšus antrąjį voką:

Pirkimo vykdytojai neteikia informacijos tiekėjams apie pasiūlymus pateikusius tiekėjus, pasiūlytas kainas iki kol bus įvertinti pasiūlymai ir nustatyta pasiūlymų eilė. Tiekėjai informaciją, kas dalyvavo pirkime, ir kokias kainas pateikė sužino tik tada, kai pirkimo vykdytojai juos informuoja apie pirkimo procedūros rezultatus pagal VPĮ 58 str. 1 d. / PĮ 68 str. 1 d.
Perkančioji organizacija, vykdanti mažos vertės pirkimą, laikosi tos pačios tvarkos.
Perkantysis subjektas, vykdydamas mažos vertės pirkimą, tiekėjus apie antrųjų vokų plėšimo rezultatus informuoja pagal savo pasitvirtintose Mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatytą tvarką ir PĮ 68 str. 1 d. nuostatas.

Informacija parengta 2022-12-30

Viešuosiuose pirkimuose - Europos Sąjungos ribojimai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje

Informuojame, kad pagal 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas), projektų vykdytojai privalo peržiūrėti turimas pasirašytas viešąsias sutartis, ir taikyti sankcijas pagal Reglamentą, o planuojamuose vykdyti pirkimuose, kuriuose taikomos Reglamente nurodytos direktyvos, turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus privaloma sąlyga dėl tiekėjo patikrinimo, ar jam nėra taikomi Reglamente nustatyti ribojimai sudaryti sutartį. Pažymėtina, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, o juo patvirtintos ribojamosios priemonės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba parengė išaiškinimą „VPT atnaujinta informacija dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/576 taikymo viešuosiuose pirkimuose“, kuriame detaliau aprašyta informacija dėl Reglamento taikymo (nuoroda: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/vpt-atnaujina-informacija-del-tarybos-reglamento-es-2022-576-taikymo-viesuosiuose-pirkimuose#_ftn1).

Pažymėtina, kad Reglamente nustatyti draudimai taikomi tik tiems pirkimams, kuriems taikomos Reglamente nurodytos direktyvos (t. y. tik tarptautinės vertės pirkimams pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, gynybos ir saugumo srityje įstatymą, tarptautinė koncesija pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą), taip pat įsigijimams, kuriems šios direktyvos netaikomos dėl jose numatytų išimčių, kaip tai nustatyta Reglamente (pavyzdžiui, teisinių paslaugų, finansinių paslaugų, paskolų, su politinėmis kampanijomis susijusių paslaugų, audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų pirkimams ir taip toliau). Tai reiškia, kad Reglamente nustatyti apribojimai nėra taikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimuose.

Manytina, kad tinkamam Reglamento įgyvendinimui užtikrinti tokiuose pirkimuose / peržiūrėtose pasirašytose sutartyse pakaktų paslaugų teikėjo / prekių tiekėjo / rangovo deklaracijos, o kilus abejonių, pirkimo vykdytojas galėtų kreiptis dėl konkrečių dokumentų pateikimo iš laimėtojo. Pažymėtina, kad Agentūra parengė pavyzdinę deklaracijos formą (deklaracijos formos pavyzdį galite atsisiųsti čia ), kurią gali naudoti projekto vykdytojai pirkimuose / peržiūrint jau turimas pasirašytas viešąsias sutartis.

Informacija parengta 2022-09-30

Informuojame apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas viešuosiuose pirkimuose:

1. Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai (toliau – PO/PS) pirkimo dokumentuose nurodo sąlygą, draudžiančią tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju, pvz.: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju.“
2022-09-22 Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė vertinimo išvadą Nr. 4S-849, kurioje vertinama analogiška pirkimo dokumentų nuostata.
Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo: „Reikalavimu ribojamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime, kadangi tiekėjas, kuris sutinka Pirkime dalyvauti subrangovo teisėmis, negali teikti pasiūlymo savarankiškai arba kaip ūkio subjektų grupės narys. Reikalavimo nustatymas Pirkimo dokumentuose yra neteisėtas, kadangi apriboja tiekėjų pasirinkimo galimybes dalyvauti Pirkime tiek savarankiškai, tiek ir subrangovo teisėmis. Tokia Pirkimo dokumentų sąlyga yra vertintina, kaip ydinga ir konkurencijos užtikrinimo prasme.“
Išsamiau: https://vpt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/isvados-ataskaitos/vertinimo-isvados-4/2022-2
Analogišką poziciją dėl subrangovų pasitelkimo neribojimo Viešųjų pirkimų tarnyba yra išdėsčiusi viešame savo išaiškinime: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002236199-Subrangovas-teikiantis-pasi%C5%ABlym%C4%85-ir-savaranki%C5%A1kai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome pirkimo dokumentuose nenurodyti sąlygų ribojančių subrangą.

2. Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai neįvertina ar tiekėjas (įmonė) nėra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 7 p.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo įvertinimo:
„Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu pirkimo dokumentuose nustatytas pašalinimo pagrindas (privalomai nustatomas tarptautinės vertės bei supaprastintuose pirkimuose, išskyrus mažos vertės pirkimus), kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jei bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai, gali tapti rimta kliūtimi tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.“
Informacija kaip Perkančiajai organizacijai pasitikrinti, ar tiekėjas (įmonė) nėra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų pateikta:
https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/finansiniu-ataskaitu-nepateikimas-gali-tapti-kliutimi-dalyvauti-viesuosiuose-pirkimuose
Pažymėtina, kad Agentūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu išaiškinti: ar PO privalo atmesti ar komisija sprendžia atmesti/neatmesti jei tiekėjas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės iki numatyto termino ir ar komisija privalo aiškintis užsienio tiekėjų konkrečios šalies tvarkas, ar užtenka, kad užsienio tiekėjas/subtiekėjas patvirtina pašalinimo pagrindo nebuvimą EBVPD?
Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, kad:
„<…> tiekėjo pasiūlymas būtų atmetamas tada, jei būtų nustatyta, kad jis atitinka minėtą pašalinimo pagrindą, o ne tada, jei jis iki numatyto termino nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų.
Nustatytas faktas, kad tiekėjas iki nustatyto termino nėra pateikęs aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kai tai privaloma pagal teisės aktus, yra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai spręsti, ar dėl tokio tiekėjo pažeidimo ji abejoja šio tiekėjo sąžiningumu, bei atitinkamai ji turi teisę priimti sprendimą jį pašalinti iš pirkimo procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą perkančioji organizacija turi priimti įvertinusi jo proporcingumą nagrinėjamoje situacijoje. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija nebūtinai iš pirkimo pašalins tiekėją, kuris nors ir kurį laiką pavėlavęs pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, juos vis dėlto pateikė iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo konkrečiame pirkime termino dienos.
Tai reiškia, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas iki teisės aktais nustatyto termino negali sąlygoti automatinio pasiūlymo atmetimo, o kiekvienu individualiu atveju pirkimo vykdytojas, nagrinėdamas konkrečioje situacijoje susiklosčiusias visas konkrečias aplinkybes, priima sprendimą, ar tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, t. y., tiekėjas atitinka VPĮ 46 str. 4 d. 7 p. nurodytą pašalinimo pagrindą.“
Dėl užsienio tiekėjų/subtiekėjų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 7 p. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad: „<…> Perkančioji organizacija visų pirma reikalauja tokios rūšies pažymų ir tokių dokumentinių įrodymų formų, apie kuriuos pateikta informacija Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“.<…> Dėl dokumentų, kuriuos turi pateikti užsienio šalių tiekėjai, informaciją Perkančioji organizacija pasitikrina „e-Certis“, adresu https://ec.europa.eu/tools/ecertis/.“
„Taip pat <…>Perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;.šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų, jeigu šiuose dokumentuose nurodyta informacija vis dar yra aktuali (dokumentas išduotas prieš ne daugiau dienų, negu nurodyta atitinkamoje žemiau esančios lentelės eilutėje).
Kiekvienu konkrečiu atveju tikrinama ir aiškinamasi, ar ir kokie dokumentai ir kokių institucijų yra išduodami atitinkamoje šalyje, ar informacija yra skelbiama viešai ir ją gali patikrinti pati perkančioji organizacija. Jei toje šalyje tokių dokumentų nėra išduodama arba tokia informacija nėra viešai skelbiama, tada pakanka pateikto EBVPD.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad “EBVPD pakanka” kaip dokumento, kurio prašoma iš tiekėjo, tačiau tai nereiškia, jog EBVPD įrodo, jog nėra pašalinimo pagrindo, kai pvz. perkančiosios organizacijos turima arba jai viešai prieinama informacija rodo priešingai.“
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome įvertinti ar tiekėjas (įmonė) nėra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 4 d. 7 p.

3. Pasitaiko atvejų, kai Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai patikslina skelbime apie pirkimą pateiktą informaciją, tačiau nepaskelbia klaidų ištaisymo skelbimo taip kaip nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 6 d./ Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 49 straipsnio 6 d.
Patikslinus skelbime apie pirkimą pateiktą informaciją, prašome paskelbti ir klaidų ištaisymo skelbimus.

4. Perkančiųjų organizacijų/perkančiųjų subjektų pirkimo procedūrose dalyvaujančių asmenų privačių interesų deklaracijose, nebūna nurodytos visos pareigos, atliekamos pirkimų procedūrose ir šių pareigų ryšio pradžios datos.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 str. 6 d., perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis deklaruotinus duomenis.
Prašome prieš vykdant pirkimus, atkreipti dėmesį į pirkimo procedūrose dalyvaujančių asmenų privačių interesų deklaracijas, kad jose būtų nurodytos visos pareigos, atliekamos pirkimų procedūrose ir šių pareigų ryšio pradžios datos.

5. Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai apie pasiūlymo eilę, laimėjusį pasiūlymą neinformuoja dalyvįo kurio pasiūlymas yra atmestas.

Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme 58 straipsnio 1 dalyje (toliau – VPĮ) /Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 68 str. 1 dalyje (toliau – PĮ) nustatyta:
„Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą<…>“.
Nurodyta informacija turi būti pateikiama kandidatams ir dalyviams, tai reiškia, kad perkančioji organizacija apie VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje/ PĮ 68 str. 1 dalyje nurodytus priimtus sprendimus turi informuoti ir dalyvį, kurio pasiūlymas yra atmestas.
Išsamiau:https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016398840

Kitus pranešimus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas bei rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų vykdymo galite rasti čia: https://skelbimai.apva.lt/rekomendacijos-viesuju-pirkimu-vykdymui/

Informacija parengta 2022-09-30

Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančios klaidos viešuosiuose pirkimuose (nesutampa informacija skelbime ir pirkimo dokumentuose; pirkimo dokumentuose nurodyta sąlyga, draudžianti tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju)

Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai skelbime paskelbta informacija neatitinka pirkimo dokumentuose paskelbtos informacijos (nesutampa pirkimo apimtis/kiekiai arba vertė, pasiūlymų vertinimo kriterijai, sutarties trukmė, sutarties pratęsimo galimybės, neatitinka kita informacija).

Pažymėtina, kad sutarties trukmė nurodoma, atsižvelgiant ne tik į prekių pristatymo, paslaugų, darbų atlikimo terminą, bet ir į abipusių įsipareigojimų įvykdymo terminą, tačiau neatsižvelgiant į pratęsimo terminus. Sutarties trukmė yra nustatoma atsižvelgiant į pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, kuriais apibrėžiama sutarties pabaiga, įvykdymą (pvz. paslaugas reikia atlikti per 6 mėn., atsiskaitoma bus per 1 mėn. (6 mėn. + 1 mėn. = 7 mėn.), tokiu atveju skelbime nurodoma: „Trukmė mėnesiais: 7).

Labai svarbu skelbimuose pažymėti teisingą informaciją, nes, vadovaujantis aktualios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 str. 3 d., tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta VPĮ 30 str. 3 d. pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Atitinkamai vadovaujantis aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 48 str. 3 d., tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nurodyta PĮ 42 str. 3 d. ir 43 str. 2 d. pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime.

Daugiau informacijos apie skelbimo formos „Skelbimas apie pirkimą“ pildymą ir apie klaidas daromas pildant šią skelbimo formą galite rasti Viešųjų pirkimų tarnybos internetiniame puslapyje:

https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-skelbimo-formos-skelbimas-apie-pirkima-pildymo

___________

Pasitaiko atvejų, kai pirkimo dokumentuose nurodyta sąlyga, draudžianti tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju, pvz.: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju.“

Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, yra išaiškinusi: „Tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.“

Plačiau apie Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą galite rasti:

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002236199

Atkreipiame dėmesį, kad pirkimo dokumentuose negali būti nurodyta sąlyga draudžianti tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju, išskyrus pagrįstus atvejus. Jeigu Perkančioji organizacija / Perkantysis subjektas priims sprendimą pirkimo dokumentuose nurodyti tokį draudimą, ji privalės pateikti pagrįstus įrodymus, kad šio konkretaus pirkimo atveju tokia sąlyga yra būtina, atsižvelgiant į pirkimo ypatumus.

Informacija parengta 2022-06-30

Pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas viešuosiuose pirkimuose

Agentūra pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) netinkamai nustato pasiūlymų pateikimo terminą. Taip nutinka dėl to, kad į pasiūlymų pateikimo terminą įskaičiuojamos skelbimo paskelbimo ir/ar pasiūlymų pateikimo termino dienos. Tokia praktika nėra teisinga. Pasiūlymų pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas „pilnomis“ dienomis, t. y. neįskaičiuojant nei skelbimo dienos, nei pasiūlymų pateikimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme yra numatyti minimalūs pasiūlymų pateikimo terminai. Visgi perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi įvertinti pirkimo sudėtingumą bei laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, ir nustatyti ne minimalų, o tokį, terminą, kuris būtų pakankamas tiekėjams susipažinti su pirkimo dokumentais ir parengti konkurencingus pasiūlymus.

Informacija parengta 2022-03-25

Pranešimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas viešuosiuose pirkimuose

Agentūrai gana dažnai kartu su pirkimo procedūrų dokumentais nėra pateikiamos visų asmenų, dalyvaujančių pirkimo procedūrose ar atsakingų už viešajame pirkime priimamus sprendimus, pasirašytos nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai.

Viešųjų pirkimų įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta: „Pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.“ To paties straipsnio 2 d. nustatyta: „Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.“

Atsižvelgiant į šias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, manytina, kad konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją turėtų pasirašyti visi asmenys, vienaip ar kitaip dalyvaujantys pirkimo procedūrose ir/ar priimantys sprendimus, susijusius su pirkimais. Taigi, konfidencialumo pasižadėjimą bei nešališkumo deklaraciją turėtų pasirašyti ir asmenys, kurie pasirašo ar tvirtina Tiekėjų apklausos pažymą. Pažymėtina, kad minimi dokumentai turi būti pasirašyti iki asmens dalyvavimo pirkimo procedūrose pradžios.

Primename, kad visų už pirkimą atsakingų asmenų nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai turi būti pateikti Agentūrai kartu su kitais pirkimo procedūrų dokumentais, įkeliant juos į CVP IS Vidinius dokumentus.

Informacija parengta 2021-10-13

Dažniausiai pasitaikančios klaidos vykdant viešuosius pirkimus (dėl pasiūlymų, sutarčių viešinimo)

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei audituojant 2014-2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos projektus buvo nustatyta, kad ne visuomet yra tinkamai paviešinamos viešųjų pirkimų sutartys Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS).

Norime atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 86 str. 9 d., Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 94 str. 9 d., Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.4.4 p., laimėjusio tiekėjo pasiūlymas, sudaryta pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ir šių sutarčių pakeitimai, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi būti paskelbti CVP IS. Viešųjų pirkimų įstatymo 86 str. 9 d., Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 94 str. 9 d., aprašytas reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija / perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.

Atlikus viešuosius pirkimus, prašome tinkamai ir laiku paskelbti laimėjusio tiekėjo pasiūlymus, sudarytas pirkimo sutartis, preliminarias sutartis ir šių sutarčių pakeitimus CVP IS, kaip nustatyta aukščiau aprašytose teisės aktų nuostatose.

Daugiau informacijos apie viešojo pirkimo sutarčių viešinimą galite rasti Viešųjų pirkimų tarnybos internetiniuose puslapiuose:

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/sections/360002232000-Sutar%C4%8Di%C5%B3-vie%C5%A1inimas

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016427679-86-straipsnis-Pirkimo-sutarties-ar-preliminariosios-sutarties-sudarymas

Informacija parengta 2021-07-20

Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančios klaidos viešuosiuose pirkimuose nustatant kvalifikacinius reikalavimus dėl Tiekėjo patirties (taikoma pirkimams, paskelbtiems nuo 2021-03-01)

Perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai (toliau – PO/PS) nustatydami kvalifikacinius reikalavimus nevisada laikosi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, pakeistos nuo 2021 m. kovo 1 d. (toliau – Metodika).

Minėto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo 2 p. nustatyta: „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., šiuo įsakymu patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė.“ Taigi tik vykdant mažos vertės pirkimus Metodika yra rekomendacinė. Vykdant visus kitus pirkimus – ji yra privaloma.

Naujojoje Metodikoje akcentuojama, kad gali būti nustatyti tik būtini tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Pagal Metodikos 7.4 p. „Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį“. Tai reikštų, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti tik minimalūs ir tik tokie, kurie yra esminiai siekiant tiekėjui įvykdyti pirkimo sutartį.

Agentūra pastebi, kad gana dažnai PO/PS klysta nustatydami kvalifikacinius reikalavimus dėl tiekėjo patirties (Metodikos 16 p.). Paprastai netinkamai būna taikomas Metodikos 16.1 p. (kai pirkimo objektas -darbų pirkimas). Pažymėtina, kad kvalifikacinis reikalavimas turi būti formuluojamas atsižvelgiant į tai, ar:

pirkimo objektas yra nedalomas: tuomet reikalaujama, kad Tiekėjas, per paskutinius 5* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma koks panašus į pirkimo objektą galutinis darbų rezultatas turi būti pasiektas] ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to pačio objekto. Laikoma, kad galutinis rezultatas pasiektas, kai yra atlikti svarbiausi darbai. Pateikiame pavyzdį: „Per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos tiekėjas yra įvykdęs bent vieno pastato statybos/rekonstrukcijos/remonto darbus, kurių vertė ne mažesnė kaip 130 000 Eur be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami (darbai yra atlikti ir pastatas tinkamas naudoti)“;

ar:

pirkimo objektas yra dalus: tuomet reikalaujama, kad Tiekėjas, per paskutinius 5* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs [nurodomi panašūs į pirkimo objektą darbai (jų apimtis ar vertė ar kt., jei reikia)]. Tiekėjai patirtį gali įrodinėti tiek baigtomis, tiek nebaigtų vykdyti sutarčių jau įvykdytomis dalimis. Pateikiame pavyzdį: „Per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos tiekėjas pagal vieną ar daugiau sutarčių yra įvykdęs (ar šiuo metu vykdo) statybos/rekonstrukcijos/remonto darbų, kurių vertė (bendra suminė vertė) ne mažesnė kaip 100.000,00 EUR be PVM“.

Pažymėtina, kad VPT taip pat yra pateikusi išaiškinimą, kad pagal Metodikos 7.6 punktą, kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Todėl nepaisant to, jog Metodikoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad vadovaudamasis 16.1 p., kai pirkimo objektas yra dalus, PO/PS gali nurodyti maksimalų sumuojamų sutarčių skaičių, kiekvienu atveju jis turi atsižvelgti į konkretų pirkimo objektą ir kai kuriais atvejais gali riboti vertinamų sutarčių skaičių (pvz. tiekėjas pagal vieną ar daugiau (tačiau ne daugiau kaip 3 (trijų)) sutarčių yra atlikęs yra įvykdęs (ar šiuo metu vykdo) statybos/rekonstrukcijos/remonto darbų, kurių vertė (bendra suminė vertė) ne mažesnė kaip 100.000,00 EUR be PVM“). Tokiu atveju PO/PS turi nustatyti proporcingą, protingą reikalavimą. Pažymėtina, kad PO/PS, nustatydamos kvalifikacijos reikalavimus, turės gebėti pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Metodikos 16 p., apibrėžiant reikalavimą verte, pirkimo vykdytojas turi nurodyti, kad ji skaičiuojama eurais be PVM. Apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė turi būti 0,3-0,7 dydžio (arba mažesnė), lyginant atitinkamai su numatoma pirkimo sutarties verte, kiekiu, apimtimi. Šis kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį. Nesivadovaujant Metodikos 16 p. ir kvalifikaciniame reikalavime naudojant didesnį koeficientą, Perkančiosios organizacijos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 7 d., o Perkantieji subjektai – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 str. 1 d. Pažymėtina, kad Tiekėjas gali būti ir ne PVM mokėtojas, o užsienio šalyse gali būti skirtingas PVM dydis, todėl ir reikalavime vertė turi būti nurodyta eurais be PVM. Taip pat reikalaujama patirtį įrodančių sutarčių vertė priklauso nuo numatomos pirkimo sutarties vertės, bet ne nuo pasiūlymo vertės. Pasitaiko atvejų, kuomet reikalaujama patirtį įrodančių sutarčių vertė siejama su pasiūlymo verte, tokie reikalavimai prieštarauja Metodikos 7.6 p.

Perkant paslaugas ar prekes ir nustatant reikalavimus dėl tiekėjo patirties, prašome atitinkamai vadovautis Metodikos 16 p., ir 16.2 p., o kai kartu perkami skirtingų rūšių pirkimo objektai taip pat prašome vadovautis Metodikos 16.3 p.

Informacija parengta 2021-06-30

Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančios klaidos viešuosiuose pirkimuose nustatant kvalifikacinius reikalavimus dėl Tiekėjo patirties (taikoma pirkimams, paskelbtiems nuo 2021-03-01)

Saulės elektrinių ir saulės elektrinių iš saulės parkų pirkimų moduliai CPO LT elektroniniame kataloge

VšĮ CPO LT elektroninį katalogas jau artimiausiu metu bus papildytas saulės šviesos elektrinių įrengimo darbų ir elektros gamybos įrenginių pirkimų iš saulės parkų moduliais.

Siekdami padėti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau vykdyti saulės elektrinių įrengimo darbus ir saulės elektrinių iš saulės parkų įsigijimo pirkimus ir efektyviai ir greitai įgyvendinti Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamus projektus, buvo inicijuotas CPO LT elektroninio pirkimų katalogo papildymas.

Saulės elektrinės ir saulės elektrinių dalis įsigyta iš saulės parko turėtų užtikrinti elektros energijos gamybą 20 ir daugiau metų, todėl svarbu nustatyti tinkamus reikalavimus įrangai, o sutartyje numatyti rangovų įsipareigojimus dėl elektrinės efektyvumo, elektros energijos gamybos apimčių ir garantinius įsipareigojimus.

Planuojama, kad perkančiosios organizacijos minėtus pirkimus per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą užsakyti galės jau liepos mėnesį. Pirkimo procedūros bus greitos, standartizuotos, joms nereikės skirti tiek daug dėmesio kaip pirkimus atliekant savarankiškai kiekvienai organizacijai.

Rangovai, norintys dalyvauti pirkimuose skelbimus apie atliekamus pirkimus galite rasti paspaudę šias nuorodas:

Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės (iki 1 MW galios) projektavimas, įrangos įsigijimas, rangos darbai, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų užsakymai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-630869
Geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusio saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginio (Saulės parkų), jo aptarnavimo ir priežiūros paslaugų užsakymai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-612379

Informacija parengta 2021-06-04

Aktualu projekto vykdytojams: privalomos nuostatos dėl dokumentų, patvirtinančių tiekėjo teisę verstis reikiama veikla

Atsižvelgiant į gautą LR finansų ministerijos raštą dėl pateikto LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimo, susijusio su LR viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 47 straipsnio 2 dalies ir 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis (pagal LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 59 str. šios nuostatos taip pat taikomos Perkantiesiems subjektams), informuojame projektų vykdytojus dėl privalomų nuostatų pirkimo dokumentų kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodymo.

Pagal aktualios redakcijos „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos“ (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1S-177, taikoma pirkimams, pradėtiems po 2021 m. kovo 1 d.) 8.5 p. „Pirkimo vykdytojai pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kad iš tiekėjų, registruotų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba trečiojoje šalyje, priimami tiekėjo kilmės šalies kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, tačiau toks užsienio šalies tiekėjas turi pareigą, per protingą laiką, kreiptis į atitinkamą Lietuvos Respublikos instituciją dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo. Užsienio tiekėjo turimos kvalifikacijos patvirtinimo dokumentai Lietuvoje gali būti išduoti ir po galutinės paraiškų arba pasiūlymų pateikimo datos. Atitinkamai, pirkimo vykdytojas turi nurodyti iki kada šie dokumentai turės būti pateikti, pavyzdžiui, iki pirkimo sutarties pasirašymo, iki darbų pradžios ar iki kito, pirkimo vykdytojo nurodyto, termino“.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, informuojame, kad pirkimo dokumentuose nustatant kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su teise verstis atitinkama veikla tiekėjams/specialistams, ir nustatant reikalavimus profesinėms kvalifikacijoms (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius LR teisės aktus atitinkami reikalavimai buvo reikalingi), kurių pripažinimo procedūros yra numatytos pagal LR teisės aktus (STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 2 p. nurodytiems asmenims ir profesinėms kvalifikacijoms pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsakyme Nr. 4-486 patvirtintą reglamentuojamų profesijų sąrašą), kvalifikaciniuose reikalavimuose turi būti nuostata, kad vietoje teisės pripažinimo dokumento užsienio valstybės tiekėjas / specialistas gali pateikti atitinkamai institucijai pateikto prašymo išduoti teisės pripažinimo dokumentą patvirtintą kopiją. Tačiau iki sutarties pasirašymo užsienio šalies tiekėjas / specialistas turės pateikti LR išduotą dokumentą, suteikiantį teisę verstis atitinkama veikla / profesine kvalifikacija. Šį reikalavimą (dėl LR išduoto dokumento iki sutarties pasirašymo) reikalinga nustatyti kaip sutarties sudarymo sąlygą ir tai nurodyti pirkimo dokumentuose.

Pirkimo dokumentuose nustatant kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su tomis veiklos sritimis, kurioms LR teisės aktai numato specialią atestavimo, licencijavimo, leidimų ir pan. tvarką, tačiau atitinkamoms sritimis LR nėra nustatyta teisės pripažinimo tvarka, siūlytina pirkimo dokumentuose nustatant teisės verstis tam tikra veikla reikalavimus ir prašant pateikti šią teisę įrodančius dokumentus (atitinkamą atestatą, sertifikatą, pažymą, licenciją, leidimą ir pan.) kaip įrodantį dokumentą leisti pateikti priesaikos deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad tiekėjas ar specialistas toje valstybėje narėje kurioje jis registruotas turi teisę verstis reikalaujama veikla. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė priesaikos deklaraciją, tai atitinkamą LR privalomą atestatą, sertifikatą, pažymą, licenciją, leidimą ir pan. turės pateikti iki sutarties pasirašymo ir šį reikalavimą pirkimo dokumentuose nustatyti kaip sutarties sudarymo sąlygą.

Nenurodžius kvalifikaciniuose reikalavimuose aukščiau aprašytų nuostatų (kurios formuluojamos pagal tai ar atitinkamoms veiklos sritims ir profesinėms kvalifikacijoms pripažinimo procedūros yra arba nėra numatytos pagal LR teisės aktus) būtų apribotas užsienio juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimas tokiuose pirkimuose. Prašome projektų vykdytojų rengiant pirkimo dokumentus atsižvelgti į pateiktą pranešimą.

Informacija parengta 2021-04-23

Saulės elektrinių ir saulės elektrinių iš saulės parkų pirkimų moduliai CPO LT elektroniniame kataloge

VšĮ CPO LT elektroninį katalogas jau artimiausiu metu bus papildytas saulės šviesos elektrinių įrengimo darbų ir elektros gamybos įrenginių pirkimų iš saulės parkų moduliais.

Rangovai, norintys dalyvauti pirkimuose skelbimus apie atliekamus pirkimus galite rasti paspaudę šias nuorodas:

Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės (iki 1 MW galios) projektavimas, įrangos įsigijimas, rangos darbai, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų užsakymai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-630869
Geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusio saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginio (Saulės parkų), jo aptarnavimo ir priežiūros paslaugų užsakymai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-612379

Informacija parengta 2021-06-04

Pirkimui skirtų lėšų sumos keitimas pasiūlymų vertinimo metu

Nuo 2019-06-11 įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimams, atsirado galimybė keisti pirkimui skirtų lėšų sumą pasiūlymų vertinimo metu. Sąlygos, kuomet galima tai daryti, apibrėžtos VPĮ 45 str. 1 d. 5 p.: „Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu.“ Analogiška nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 str. 1 d. 5 p.

Vis gi, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pabrėžia, kad atsižvelgiant į minėto straipsnio formuluotę, pirkimui skirtų lėšų didinimas turėtų būti suprantamas ir taikomas ne kaip bendra taisyklė, o veikiau kaip išimtis (taikoma tik išimtiniais atvejais). Bet kuriuo atveju ši įstatymo nuostata nepaneigia perkančiųjų organizacijų pareigos atsakingai ruoštis numatomiems vykdyti pirkimams bei tinkamai juos planuoti.

Be to, VPT nuomone, pirkimui skirtų lėšų sumos didinimas nėra galimas jeigu padidinus sumą paaiškėtų, jog turėjo būti vykdoma ne neskelbiama apklausa, o skelbiama apklausa, taip pat jeigu vietoje mažos vertės pirkimo turėjo būti vykdomas supaprastintas (ne mažos vertės pirkimas) ar vietoje supaprastinto (ne mažos vertės pirkimo) turėjo būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas.

Atkreipiame dėmesį, kad VPT pabrėžia, jog tokiame rašytiniame pagrindime turėtų būti nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios kainų priimtinumą (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo metu padidėjo, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai ir pan., tačiau perkančioji organizacija vis tiek gali skirti reikiamą lėšų sumą pirkimo objektui įsigyti ir dėl nedidelio skirtumo tarp suplanuotos sumos bei gauto pasiūlymo nėra tikslingas tolesnis (naujų) procedūrų vykdymas skelbiamų derybų (be skelbimo) būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Šį pagrindimą turi patvirtinti įstaigos vadovas ir buhalteris.

Pažymėtina, kad pagrindimas negali būti formalus – neužtenka atkartoti įstatymo nuostatos, nepateikiant jokių išsamesnių argumentų, skaičiavimų ir pan.

Plačiau VPT interneto svetainėje:

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360006297559.

Informacija parengta 2019-12-20

Aktualu projektų vykdytojams: dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymo

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 88 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 96 str. 2 d. numato, jog „Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams“. Tai reiškia, kad VPĮ ir PĮ įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę ir tvarką, jei tokie atsiskaitymai yra galimi pagal sutarties pobūdį. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tokios galimybės nėra tik tais atvejais, kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėju dalyvavimas. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai privalo iš anksto pirkimo dokumentuose tai nusistatyti.

Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo informuoti žinomus subtiekėjus apie tokią pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą tiesioginio atsiskaitymo galimybę. Jei kiti subtiekėjai paaiškėja vėliau – ši informacija jiems pateikiama per 3 darbo dienas nuo informacijos apie naujo subtiekėjo pasitelkimą iš tiekėjo gavimo dienos.

Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatyta tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo sus subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

Informacija parengta 2019-11-22

Archyvas

Atkreipiame projektų vykdytojų dėmesį dėl pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančių klaidų viešuosiuose pirkimuose: dėl kvazisubtiekėjų išviešinimo

Pasitaiko atvejų, kai tiekėjas pateiktame pasiūlyme nenurodo, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pirkimo vykdytojui, paprašius pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, tiekėjas kartu su kvalifikacijos dokumentais pateikia ir specialistų, kurie nėra įmonės darbuotojai, sąrašą ir nurodo, kad šie specialistai nėra tiekėjo darbuotojai ir bus įdarbinti laimėjus pirkimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 2.4 p., tokie specialistai yra laikomi kvazisubtiekėjais. Kvazisubtiekėjas – specialistas, kurio kvalifikacija tiekėjas remiasi, ir kuris paraiškos ar pasiūlymo teikimo metu dar nėra tiekėjo, ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, darbuotojas, tačiau jį ketinama įdarbinti, jei pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, sprendė, ar pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, taip pat jį aiškinančią teismų praktiką tiekėjas, iš pradžių paraiškoje nenurodęs, kad remsis trečiųjų asmenų pajėgumu reikalaujamai atitikčiai įrodyti, vėliau teikdamas kvalifikacijos duomenis gali teisėtai nurodyti, jog toks kitų subjektų pasitelkimo ryšys vis dėlto egzistuoja.

LAT konstatavo, kad:

„Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovė, pateikdama paraišką ir EBVPD, neišviešino ūkio subjektų pasitelkimo fakto, t. y. deklaravo, jog pati savarankiškai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus kvalifikacijai, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, nustačius, kad ji neatitinka Pirkimo dokumentuose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų, darytina išvada, kad ieškovė nebegali nurodyti pasitelkiamų ūkio subjektų, kurie dėl Pirkimo sąlygų taikymo taip pat įgauna iš anksto išviešinamų subtiekėjų statusą, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus<…>“.

Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktame išaiškinime yra nurodoma, kad:

„Bet kuriuo atveju šie specialistai turi būti jau teikiant pasiūlymą aiškiai nurodyti pasiūlyme – nurodant juos pasiūlymo formoje, su pasiūlymu pateikiant su jais sudarytų susitarimų kopijas arba kitaip aiškiai juos išviešinant jau pasiūlymo teikimo metu. Kvazisubtiekėjai (t. y. asmenys, kuriuos planuojama įdarbinti) teikiant pasiūlymą turi būti išviešinti, tačiau jie nėra tapatūs subtiekėjams“.

Plačiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360007837100

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome pirkimo dokumentuose (pasiūlymų formoje) aiškiai aprašyti, kad tiekėjas turi nurodyti kvazisubtiekėjus. Neišviešinus kvazisubtiekėjų kartu su pasiūlymu, jo pasiūlymas turi būti atmestas.

Taip pat rengiant pirkimo dokumentus, jeigu nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, siūlome įtraukti reikalavimą, kad kartu su pasiūlymu pateikiamuose tiekėjų darbuotojų sąrašuose būtų aiškiai nurodoma ar siūlomas specialistas yra tiekėjo/ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, darbuotojas ar ne.

Informacija parengta 2021-12-30

Aktualu projektų vykdytojams: nuo kovo 1 d. keičiasi Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika

Informuojame, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pakeitė ir išdėstė naują Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos redakciją (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymas). Naujos redakcijos metodika turės būti taikoma pirkimams, pradėtiems po 2021 m. kovo 1 d. Taip pat pažymime, kad Viešųjų pirkimų tarnyba organizavo mokymus, susijusius su metodikos taikymu, šios metodikos vaizdo įrašas taip pat patalpintas Viešųjų pirkimų tarnybos Facebook paskyroje.

Prašome atliekant pirkimus nuo 2021 m. kovo 1 d. vadovautis šia nauja metodika.

Informacija parengta 2021-02-22

Dažniausios klaidos, vykdant saulės elektrinių pirkimus

Informuojame, kad pastaruoju metu tikrinant perkančiųjų organizacijų atliktus saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos pirkimus nustatoma nemažai pažeidimų tiek viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme tiek ir nustatant kvalifikacinius reikalavimus rangovams bei įrangos techniniams reikalavimams.

1. Pažeidimai vykdant viešųjų pirkimų procedūras

Perkančiosios organizacijos pirkimo objektą saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinių įrangos, projektavimo ir įrengimo darbai dažnai apibūdina keliais BVPŽ kodais: 45251100 – Elektros jėgainių statybos darbai, 09330000 – Saulės energija, 09332000 – Saulės energijos įranga.

Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą kaip teisingai parinkti pagrindinį BVPŽ kodą, perkant prekę (liftą) su montavimo darbais:

„Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 7 punktu:

Darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra:

1) darbai, susiję su šio įstatymo 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos;

2) statinio (kuris yra statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas ir kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją) statybos darbai arba šie darbai ir statinio projektavimo paslaugos;

3) statinio statymas bet kokiomis priemonėmis pagal perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą poveikį darbo pobūdžiui arba projektui, nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybes, kad prekė (liftas) yra perkama kartu su montavimo darbais, toks pirkimas turėtų būti traktuojamas kaip darbų pirkimas, kadangi liftas savaime (be montavimo) negali atlikti techninės funkcijos.

Jei perkančioji organizacija vykdo darbų pirkimą (VPĮ 2 str. 7 d.), tokiu atveju pagrindinis BVPŽ kodas bus darbų kodas, nepriklausomai nuo to, kieno vertė didesnė (prekių ar darbų).

Jei perkančioji organizacija tik įsigyja liftą, ir tiekėjas tik pristatys, o pati perkančioji organizacija jį keis ar atskiru pirkimu bus įsigyjama lifto montavimo darbai, tokiu atveju bus laikoma prekių pirkimu.

Kiekvienu atveju dėl pirkimo objekto priskyrimo vienai ar kitai rūšiai sprendžiama pagal konkretaus pirkimo aplinkybes.“

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360004047520-Kaip-teisingai-parinkti-BVPŽ-kodą-perkant-liftą-su-montavimo-darbais

Perkančioji organizacija pakeitusi esmines pirkimo sąlygas pirkimo nenutraukė, o tęsė pirkimo procedūras.

Pažymėtina, kad 2018-01-03 d. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išaiškinimą dėl pirkimo dokumentų keitimo po jų paskelbimo. http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/pirkimo-dokumentu-keitimas-po-ju-paskelbimo

VPT atkreipė dėmesį, kad „<…> kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą“.

Pagal 2018-06-06 d. Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-782 “Tarnyba pažymi, kad keičiant esmines pirkimo sąlygas (keičiant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ar techninę specifikaciją taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime) nepakanka informuoti tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus, todėl, atlikus esminius pakeitimus pirkimas turi būti nutrauktas ir paskelbtas naujas.

Pasitaiko atvejų, kada Perkančioji organizacija atsakymą į paklausimą siunčia tik tam konkrečiam klausimą pateikusiam tiekėjui.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi aiškinimą, kad „atsakymas siunčiamas ne tik klausimą pateikusiam tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiamas CVP IS prie pirkimo dokumentų viešai (kad galėtų matyti prie pirkimo dar neprisijungę, ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai) <…>“

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002340000

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nenurodo, kada tikrins Sodros duomenis apie tiekėjų įsiskolinimo buvimą/nebuvimą.

Siekiant aiškumo prašome perkančiųjų organizacijų atkreipti į tai dėmesį ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kada bus tikrinami neatlygintinai prieinami Sodros duomenis apie tiekėjų įsiskolinimo buvimą/nebuvimą.

2. Pažeidimai nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, įrangos techninius reikalavimus

Nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams Perkančiosios organizacijos reikalauja ne tos rūšies specialistų atestatų, todėl yra nustatomi gerokai platesni, neproporcingi reikalavimai.

Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius.

Dažniausiai projektų vykdytojai saulės šviesos energijos elektrines stato ant statinių stogų, kurie priskiriami tam tikrai kategorijai – ypatingas/neypatingas/nesudėtingasis.

Atsižvelgiant į tai yra neproporcinga reikalauti tiekėjui turėti specialistą ypatingojo statinio projekto dalies vadovą, jei statinys ant kurio stogo bus statoma saulės šviesos energijos elektrinė priskiriamas neypatingiems statiniams. Todėl pavyzdžiui, jei statinys ant kurio stogo bus statoma saulės šviesos energijos elektrinė priskiriamas neypatingiems statiniams reikalavimas specialistui irgi turėtų būti proporcingas t.y. kaip neypatingojo statinio projekto dalies vadovui.

Statiniai vadovaujantis statybos reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pagal jų naudojimo paskirtį skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus; negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui).

Todėl nustatant reikalavimą, specialistui turi būti nurodama reikalaujamo specialisto kvalifikacija statinių grupėje ir pogrupiuose atitinkantį pirkimo objektą.

Jei reikalaujama, kad Tiekėjas turi turėti bent vieną specialistą, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo (neypatingojo – jei statinys neypatingas) statinio projekto dalies vadovo pareigas, nurodama statinių grupė: gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai (priklausomai nuo statinio klasifikacijos ant kurio stogo bus statoma saulės šviesos energijos elektrinė) nurodomas pogrupis: (priklausomai nuo statinio klasifikacijos ant kurio stogo bus statoma saulės šviesos energijos elektrinė) Projekto dalys: elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos.

Pavyzdžiui: perkama saulės šviesos energijos elektrinė, kuri bus statoma ant globos namų pastato stogo. Pavyzdžio atveju globos namai – neypatingas statinys, tai reikalavimas statinio projekto dalies vadovo turėtų būti toks:

Tiekėjas turi turėti bent vieną specialistą, kuriam suteikta teisė eiti neypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji pastatai. Pogrupis: gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (globos namai), Projekto dalys: elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės aktų reikalavimus statinio statybos techninį prižiūrėtoją skiria (samdo) statytojas (užsakovas), o ne saulės fotovoltinės elektrinės rangovai, todėl perkant saulės šviesos energijos elektrinės darbus nustatomas perteklinis reikalavimas tiekėjams turėti specialistą – statybos darbų techninės priežiūros vadovą.

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nustatomi nesivadovaujant Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės (toliau – saulės elektrinė) įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų parengtomis rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos).

Pavyzdžiui, Perkančiosios organizacijos pasiūlymų vertinimo kriterijui kainai skiria nepagrįstai mažą – 30 balų koeficientą, fotoelektrinių modulių efektyvumo parametrams (T1) – 30 balų; inverterių kokybiniams parametrams (T2) – 10 balų; prekės ir darbų garantijai ir techniniam aptarnavimui (T3) – 30 balų.

Perkančiosios organizacijos nepagrindžia, kad tokie nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sudaro sąlygas išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse numatyta, kad kiekvieno pasirinkto vertinimo kriterijaus lyginamieji svoriai priklauso nuo pirkimo objekto sudėtingumo (nesudėtingas, vidutinio sudėtingumo, sudėtingas) (Gairių 1 priedas).

https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires.pdf

Gairėse nustatyta, kad tik esant sudėtingam pirkimo objektui kainos kriterijui yra skiriama ne 30, o nuo 40 iki 50 balų.

Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų parengtose rekomendacijose nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas naudojantis formule:

FV naud =K eur / E kwh

Šioje formulėje:

FV naud – saulės elektrinės ekonominis naudingumas;

K eur – bendra pasiūlymo kaina eurais su PVM;

E kwh – iš saulės elektrinės per metus numatomas pagaminti elektros kiekis kWh/metus.

Ekonomiškai naudingiausiu bus pripažįstamas pasiūlymas, kurio FVnaud skaitinė reikšmė bus mažiausia.

https://skelbimai.apva.lt/rekomendacijomis-isigyjant-saules-sviesos-energijos-fotovoltines-elektrines-irangos-projektavimo-ir-irengimo-darbus/

Perkančiosios organizacijos techninėje specifikacijoje nepagrįstai įtraukia 0/+5W modulių galios paklaidos reikalavimą.

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų Techninėje specifikacijoje nurodo:

„Modulio nominalios galios paklaida „0/+5W Pateikiama gamintojo specifikacija“.

Perkančiosios organizacijos nepagrindžia, kad toks reikalavimas yra būtinas pirkimo tikslui pasiekti ir nesumažina tiekėjų konkurencijos, nepažeidžia lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, rengiant pirkimo dokumentus, prašome vadovautis Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės (toliau – saulės elektrinė) įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų parengtomis rekomendacijomis ir nedėti nepagrįstų papildomų reikalavimų tiekėjams.

Atkreipiame dėmesį, kad Agentūra įvertinusi perkančiųjų organizacijų pirkimus ir nustačiusi neatitikimus, inicijuoja pažeidimo tyrimą, o įvertinus, kad tai turėjo įtakos pirkimo rezultatui gali pritaikyti finansines korekcijas ir sumažinti išmokamą subsidiją.

Informacija parengta 2020-12-07

Dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimų pirkimo sąlygose

Daugėjant bankroto atvejų, gali būti, kad konkursus laimės tiekėjai, kurie negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, dėl ko vėluos projektų įgyvendinimas, taip pat siekiant tiekėjų atsakingo požiūrio į aplinkosaugą, rekomenduojame į pirkimo sąlygų pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimus įtraukti aktualios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Informacija parengta 2020-10-20

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus:

Pasitaiko atvejų, kai su tiekėju yra sudaroma pakeista pirkimo sutartis, kuri neatitinka pirkimo dokumentų (ar prie jų pridėto sutarties projekto) ir pasiūlymo sąlygų.

Viešųjų pirkimų tarnyba primena, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

Jeigu perkančioji organizacija per klaidą su tiekėju sudarė sutartį, neatitinkančią pirkimo dokumentų (ar prie jų pridėto sutarties projekto) ir pasiūlymo sąlygų, visų pirma turi būti siekiama ištaisyti šią klaidą pakeičiant sutarties nuostatas taip, kad šie neatitikimai būtų pašalinti, o jeigu to padaryti nepavyksta – sutartį nutraukti.

Išsamiau: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-pirkimo-dokumentuose-nustatytu-pirkimo-salygu

Tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė ir pateiktoje VĮ Registrų centro Jungtinių duomenų pažymoje, nėra jokių duomenų apie tiekėjo buhalterio pašalinimo pagrindų nebuvimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaaiškinusi, kad kai tiekėjas neturi asmenų, tiesiogiai tvarkančių buhalterinę apskaitą ir turinčių teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, o samdo įmonę, jis turėtų pateikti pažymą apie neišnykusį ar nepanaikintą tų samdomos įmonės darbuotojų, kurie surašo ir turi teisę pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus.

Išsamiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360010103679

Pasitaiko atvejų, kai Tiekėjas prašo patikslinti-paaiškinti pirkimo techninę specifikaciją ar kitus pirkimo dokumentus ir Perkančioji organizacija atsakymus į paklausimą išsiunčia tik tam konkrečiam paklausimą pateikusiam tiekėjui.

Atkreipiame dėmesį, kad atsakymas siunčiamas ne tik klausimą pateikusiam tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiamas CVP IS prie pirkimo dokumentų viešai (kad galėtų matyti prie pirkimo dar neprisijungę, ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai). Atsakant į klausimą neatskleidžiama iš ko jis gautas (t. y. uždengiama informacija, kuri leistų identifikuoti klausimą pateikusį tiekėją).

Išsamiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002340000

Informacija parengta 2020-09-30

Dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimų pirkimo sąlygose

Informacija parengta 2020-10-20

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus:

Pasitaiko atvejų, kai su tiekėju yra sudaroma pakeista pirkimo sutartis, kuri neatitinka pirkimo dokumentų (ar prie jų pridėto sutarties projekto) ir pasiūlymo sąlygų.

Išsamiau: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-pirkimo-dokumentuose-nustatytu-pirkimo-salygu

Tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė ir pateiktoje VĮ Registrų centro Jungtinių duomenų pažymoje, nėra jokių duomenų apie tiekėjo buhalterio pašalinimo pagrindų nebuvimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį.

Išsamiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360010103679

Pasitaiko atvejų, kai Tiekėjas prašo patikslinti-paaiškinti pirkimo techninę specifikaciją ar kitus pirkimo dokumentus ir Perkančioji organizacija atsakymus į paklausimą išsiunčia tik tam konkrečiam paklausimą pateikusiam tiekėjui.

Išsamiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002340000

Informacija parengta 2020-09-30

Dėl pirkimo vykdytojui nepriimtinos, didelės kainos nustatymo

Siekiant išvengti klaidų, atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1S-68 Viešųjų pirkimų tarnyba pakeitė Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašą, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1S-92 „Dėl Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo ir supaprastintų pirkimų skelbimų tipinių formų patvirtinimo“, papildydama jį 6¹ punktu, numatančiu pareigą pirkimų vykdytojams iki pirkimo pradžios pirkimui skirtą lėšų sumą užfiksuoti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis:

„6¹. Pirkimo vykdytojas, prieš pateikdamas skelbimą apie pirkimą Viešųjų pirkimų tarnybai, CVP IS skiltyje „Vidiniai dokumentai“ (joje pateikiama informacija nėra viešai prieinama) privalo įkelti dokumentą, kuriame būtų nurodyta kaina arba sąnaudos, kurios bus naudojamos vertinant, ar pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos nėra per didelės, pirkimo vykdytojui nepriimtinos. Prireikus patikslinti informaciją, įkeliamas papildomas dokumentas. Anksčiau įkelto dokumento turinys nekeičiamas, dokumentas iš CVP IS nešalinamas. Jei pirkimas skaidomas į dalis, tokia informacija pateikiama dėl kiekvienos pirkimo dalies atskirai. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu informaciją apie kainą ar sąnaudas pirkimo vykdytojas pateikia viešai skelbiamuose pirkimo dokumentuose“.

Šis pakeitimas įsigalios 2020 m. liepos 1 d. ir bus privalomas visiems pirkimų vykdytojams, vykdantiems supaprastintus (įskaitant mažos vertės pirkimus) ir tarptautinės vertės skelbiamus pirkimus. CVP IS iki pirkimo pradžios užfiksuota informacija pirmiausia bus naudinga pirkimų vykdytojams atliekant pasiūlymų vertinimą bei, esant poreikiui, įrodant (pavyzdžiui, teisme), jog tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina iš tiesų yra pirkimo vykdytojui nepriimtina. Šiuos duomenis taip pat naudos ir Viešųjų pirkimų tarnyba vykdydama pirkimų priežiūrą, tačiau tiekėjams ji šios informacijos neteiks nei savo iniciatyva, nei jų prašoma.

Informacija parengta 2020-06-26

Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančios klaidos viešuosiuose pirkimuose

Perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) gana dažnai nesinaudoja Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogu.

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 82 str. 2 d. nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos (PO) privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš CPO, jeigu galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais. Perkančiosios organizacijos neretai nesilaiko šios VPĮ nuostatos. Prieš pradėdama pirkimą, PO turi įvertinti, ar reikiamas prekes/paslaugas/darbus galėtų įsigyti iš Centrinės perkančiosios organizacijos. Jei CPO kataloge nėra reikiamų prekių/paslaugų/darbų, tuomet dokumentuose dėl pirkimo būdo pasirinkimo taip ir turėtų būti nurodoma. Jei visgi CPO kataloge yra galimybė įsigyti perkamas prekes/paslaugas/darbus, tačiau perkančiajai organizacijai jie netinka dėl kažkokių priežasčių, tos priežastys turi būti nurodomos pirkimo būdo pasirinkimą fiksuojančiuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra nustatyta ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši VPĮ nuostata netaikoma, jeigu atliekamas mažos vertės pirkimas neskelbiamos apklausos būdu ir jo vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM.

Perkančiosios organizacijos nesilaiko pareigos tarptautinio pirkimo objektą skaidyti į dalis.

VPĮ 28 str. 1 d. nustatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. To paties VPĮ straipsnio 2 dalyje nustatyta: Tarptautinio pirkimo atveju nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Perkančiosios organizacijos dažnai nesilaiko nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš VPĮ formuluočių, kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo perkamo objekto pobūdžio, kiekio, ypatybių tarptautinis pirkimas turi būti suskaidytas į dalis ARBA surašytas pagrindimas, kodėl Perkančioji organizacija nusprendė pirkimo neskaidyti į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Pagrindimas turėtų būti išsamus ir motyvuotas, t.y. neužtenka vien abstrakčiai perrašyti VPĮ nuostatų, neįvardijant jų taikymą pagrindžiačių faktinių aplinkybių. Sprendžiant iš Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d. formuluotės, toks pagrindimas dėl neskaidymo turėtų būti įtrauktas į pirkimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokia prievolė galioja tik klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms.

Pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos nesilaiko reikalavimo projektavimo paslaugas įsigyti atskirai nuo darbų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta: Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis.

Pasitaiko, kad Perkančiosios organizacijos vienu pirkimu, kuris neskaidomas į dalis, įsigyja ir darbus, ir projektavimo paslaugas, neturėdamos tam jokių rimtų priežasčių. Tokiu būdu yra pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymas. Perkančiosios organizacijos tik turėdamos itin rimtų argumentų gali darbus ir projektavimo paslaugas pirkti kartu. Šie argumentai turi būti nurodyti pirkimo būdo pasirinkimą fiksuojančiuose dokumentuose. Visais kitais atvejais darbai ir projektavimo paslaugos privalo būti perkami pirkimą skaidant į dalis arba vykdant du atskirus pirkimus.

Šis reikalavimas netaikomas vykdant mažos vertės pirkimus. Taip pat tokia nuostata negalioja komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams.

Kai kurios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) neužfiksuoja Sodros duomenų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad Perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje. Paprastai ši VPĮ nuostata būna perkeliama į pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos numato, jog iš Lietuvos Respublikoje registruotų tiekėjų nereikalauja pateikti jokių dokumentų, įrodančių įsiskolinimo Sodrai nebuvimą. Nustatoma, jog duomenys bus tikrinami perkančiosios organizacijos bei paprasatai būna nurodoma, kurios dienos duomenys bus užfiksuojami. Tačiau, nepaisant pirkimo dokumentų nuostatų, pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos netikrina neatlygintinai prieinamų Sodros duomenų apie tiekėjų įsiskolinimo buvimą/nebuvimą ir vertina tik pateiktą Sodros ar Registrų centro pažymą, kuri neretai būna išduota gerokai anksčiau nei pirkimo dokumentuose nustatytas duomenų užfiksavimo momentas. Agentūra atlikdama perkančiųjų organizacijų įvykdytų pirkimo procedūrą patikrą, visuomet patikrina, ar pirkimo dokumentuose nustatytą dieną, pirkimo laimėtojas nebuvo skolingas Sodrai. Deja pasitaiko atvejų, kai tenka konstatuoti, jog laimėtojas buvo įsiskolinęs Sodrai ir PO įvertinusi tik pateiktą pažymą, tačiau nepatikrinusi neatlygintinai prieinamų duomenų, neužfiksavo skolos ir nepagrįstai paskelbė tiekėją laimėtoju ar net pasirašė su juo sutartį.

Šis reikalavimas taikomas ir komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams.

Informacija parengta 2020-03-25

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus

1) Neatitikimai, susiję su Tiekėjo pasiūlyme nurodyto statybos darbų vadovo statusu

Pasitaiko atvejų, kada tiekėjų pateiktuose kvalifikaciniuose dokumentuose nurodyta, kad statinio statybos darbų vadovu siūlomas subrangovo darbuotojas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 p., statinio statybos vadovu turi būti rangovo darbuotojas arba turi pats vykdyti jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

2) Neatitikimai, susiję su Tiekėjo, įtraukto į Nepatitikimų tiekėjų sąrašą po pašalinimo pagrindų tikrinimo, vertinimas

Pirkimą laimėjęs tiekėjas buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (https://vpt.lrv.lt/nepatikimi-tiekejai-1) po pašalinimo pagrindų patikrinimo, nors sutartis dar nebuvo nepasirašyta iki tiekėjo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nurodytas reikalavimas, kad tiekėjas nebūtų įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tokiu atveju, net ir po laimėtojo paskelbimo pirkimo vykdytojas negali sudaryti sutarties su tiekėju, kuris yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vadinasi, perkančioji organizacija privalo atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą.

3) Neatitikimai, susiję su kuro ir kitų prekių ir paslaugų pirkimu

Perkančioji organizacija pirko kurą, taip pat pirkimo sąlygose numatė, kad visose degalinėse būtų galimybė įsigyti tam tikras priežiūros priemones bei kiekviename mieste, dėl kurios pirkimo objekto dalies pasiūlymą teikia tiekėjas, turi būti bent viena tiekėjo siūloma degalinė, kurioje yra galimybė naudotis automatinės automobilių plovyklos paslaugomis.

Pažymėtina, kad pagal 2019-09-17 Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1038: „Atsižvelgiant į tai, kad planuojamos įsigyti prekės ir paslaugos (kuras, automobilių priežiūros priemonės ir priežiūros paslaugos) faktiškai gali būti tiekiamos skirtingų tiekėjų, Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo objektą Perkančioji organizacija apjungė nepagrįstai, dirbtinai apribojant konkurenciją ir diskriminuojant tiekėjus”.

Pažymėtina, kad papildomos prekės ir paslaugos, kurios nesusijusios su perkamu objektu, turi būti perkamos atskiru pirkimu.

Informacija parengta 2019-12-31