Pagrindiniai šios programos įplaukų šaltiniai yra Lietuvos mokesčio už aplinkos teršimą nustatyta tvarka ūkio subjektų sumokėtų už aplinkos teršimą mokesčių lėšos. Į šią programą patenka 30 proc. visų ūkio subjektų sumokamų mokesčio už aplinkos (oro bei vandens) teršimą lėšų (likusios 70 proc. lėšų mokamos į savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programas (fondus). Lėšos naudojamos pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 sąlygas:
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas
Kietam kurui
Dujoms ir skystam kurui
Kitų, neįtrauktų į aukščiau išvardintus, technologinių procesų metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai turi būti atliekami vadovaujantis metodikomis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekių nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.92738/EZEABtWSeI)
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. T1-187 dėl „Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarkos, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai“ su vėlesniais pakeitimais (pridedama).
Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkami finansinių pataisų dydžiai
Sumažėjus arba padidėjus elektros arba šilumos energijos sąnaudoms, kai energija negaminama Jūsų įmonėje, reikia įvertinti projekto netiesioginį poveikį: sąlyginį išmetamų teršalų į aplinkos orą sumažėjimą/padidėjimą. Visuose projektuose vertinsim, kad energija gaminama, deginant gamtines dujas. Įvairaus kuro aplinkos apsaugos rodikliai (emisijų faktoriai) Dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ) pateikti Lentelė 1.
Lentelė 1. Emisijų faktoriai dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ), deginant gamtines dujas [1]
| Deginamas kuras | Kaloringumas [2] | CO2 [3] | SO2 | NOx | CO | LOJ | Kietosios dalelės |
| GJ/t | kg/GJ | g/kg | g/kg | g/kg | g/kg | g/kg | |
| Dujos (1000 nm3) | 33,49 | 56,90 | – | 1,00 | 0,01 | – | – |
| Mazutas | 39,98 | 78,00 | 20,00 | 5,00 | 0,002 | 0,30 | 1,30 |
| Akmens anglys | 25,12 | 95,00 | 16,00 | 4,50 | 0,03 | 0,80 | 1,40 |
1 MWh = 3,6 GJ
Naudotina literatūra:
[1] TRAINING MATERIAL IN FINANCIAL ENGINEERING. CLEANER PRODUCTION IN BALTIC COUNTRIES. ENSI Energy Saving International AS, The Norwegian Efficiency Group, NEFCO Nordic Environment Financial Corporation, APINI Institute of Environmental Engineering (Part 4. Environmental advantages, Table 1).
[2] Statistikos departamento prie LR vyriausybės // Kuro ir energijos balanso sudarymo metodika (Nr. DĮ-228, 2004-11-24).
[3] Komisijos Sprendimas 2007/VII/18, nustatantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (paskelbta dokumentu Nr. K(2007) 3416)
Įvertinimo pavyzdys:
Įdiegus projektą, sutaupoma 25,050 MWh/metus arba 90,18 GJ/metus elektros energijos. Įvertinsime netiesioginį efektą: sąlyginį išmetamų teršalų į aplinkos orą sumažėjimą.
Vertinsim, kad energija gaminama, deginant gamtines dujas. Įvairaus kuro aplinkos apsaugos rodikliai (emisijų faktoriai) dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ) pateikti 1-oje lentelėje.
Žinant gamtinių dujų kaloringumą (33,49 GJ/1000 nm3), įvertinsime nesudegintų gamtinių dujų kiekį: 90,18 x 1000 / 33,49 = 2693 nm3.
Naudojant emisijų faktorius, įvertinsime:
1) 56,9 kg CO2 – 1 GJ
x kg – 90,18 GJ
x = 5,13 t CO2
2) 1 g NOx – 1 nm3
x g – 2696 nm3
x = 2,696 kg NOx
3) 0,01 g CO – 1 nm3
x g – 2696 nm3
x = 0,027 kg CO
Pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 437 patvirtintą projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą įgyvendinamų projektų ataskaitų formos:
Pagal 2021 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-398 patvirtintą gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą įgyvendinamų projektų ataskaitų formos:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus dėl finansavimo skyrimo projektams rasite ČIA.
Duomenys apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
